Vis dar gajūs įvairiausi mitai ir klaidingi įsitikinimai apie viešąjį transportą. Gal ir TU platini nesąmoningus įsitikinimus? Gal ir TU baksnoji į nevykusį Vilniaus transportą ir sakai, kad neįmanoma išspręsti tokių bėdų? Netiesa. Vakarų Europoje daugelis mūsiškių problemų jau seniausiai yra išspręstos. Parodysiu konkrečiais pavyzdžiais, kaip spręsti dažniausias problemas ir pagerinti padėtį.
Štai keli transporto skauduliai, apipinti visokiausiais mitais:
- „Viešasis transportas visada bus labai lėtas“
- „Transporte neįmanoma palaikyti normalios temperatūros“
- „Neįmanoma visiems keleiviams užtikrinti patogaus grafiko“
- „Neįmanoma išvengti zuikių ir bomžų“
Pradėkim!
■■■
Problema #1
„Viešasis transportas visada bus labai lėtas“
Žinoma, autobusai ir troleibusai negali lakstyti šviesos greičiu. Bet akivaizdu, kad situaciją galima pagerinti.
Sprendimas A. Suspausti grafikus. Ne paslaptis, kad autobusų/troleibusų grafikai dirbtinai ištempiami. Pastebėkite situaciją Vilniuje darbo dieną apie 22 val. arba savaitgalį vakare. Visas transportas slenka sraigės greičiu, kiekvienoje stotelėje stoviniuoja. Apgailėtina. Vokietijos miestuose pats mačiau, kaip autobusai išvažiuodami iš stotelės iškart įsibėgėja iki maksimalaus greičio ir nesivelka, net ir savaitgaliais.
Sprendimas B. Pradėti naudoti STOP mygtuką. Mintimis nusikelkime į Vilnių. Autobuse/troleibuse sėdi vienas-du žmonės, arba jis tuščias. Stotelėje irgi nė gyvos dvasios. Ir vis tiek autobusas atvažiuoja, sustoja, atidaro visas duris ir dar pastovi. Net jeigu stotelė vidury lauko ar miško. Kas per nesąmonė?
Užsienyje naudojami STOP mygtukai. Jeigu stotelėje nėra nė vieno žmogaus, o autobuse niekas nepaspaudžia STOP mygtuko – autobusas nestoja ir važiuoja toliau. Taip mažiau dėvisi stabdžiai, reikia mažiau kuro, taupomas laikas, žiemą neišeina šiluma, vasarą – vėsus oras. Trumpėja ir važiavimo laikas. Vėl nusikelkime į Vilnių, į Laisvės prospektą – greitojo eismo arteriją. Prospektu galima važiuoti greitai ir patogiai, bet ne – būtinai troleibusui reikia dar tris kartus sustoti „Parodų rūmų“, „Miškinių“ ir „Eigulių“ stotelėse, vietoj to, kad pravažiuotų tas vaiduokliškas stoteles maksimaliu greičiu.
Sprendimas C. Atnaujinti infrastruktūrą. Kodėl troleibusai lėti sankryžose, posūkiuose? Todėl, kad neinvestuojama į infrastruktūros atnaujinimą. Galbūt čia tarsite: „Brangu!“ Anaiptol. Sumos ne kosminės – tam tikrose kritinėse vietose reikia modernizuoti kontaktinį tinklą (žieduose, sankryžose, posūkiuose), kad troleibusas neturėtų stabdyti. Tuo labiau, ES skatina ekologiško transporto plėtrą ir atsinaujinimą – net Druskininkai tuo pasinaudojo, pasistatydami savo lynų kelią. Jeigu vis dar sakote, kad per brangu ir Vilniuje tas neįmanoma, minutėlei pamąstykite: kodėl dyzelinių autobusų gali būti priperkama virš 200 vnt., o troleibusų – tik 40 vnt. ir į kontaktinio tinklo modernizavimą sankryžose bei žieduose neinvestuojama nė cento. Kas panašiau: ar kad negalima, ar kad tyčia nenorima?
Sprendimas D. Elektriniam transportui suteikti pirmenybę. Užsienyje elektrinis transportas turi pirmenybę prieš kitas transporto rūšis. Tai reiškia, kad jeigu mieste yra troleibusai ar tramvajai, valdininkai neprikuria dyzelinių autobusų maršrutų, kurie dubliuotų jau esamą elektrinį transportą. Juk infrastruktūrą reikia išlaikyti ir išnaudoti kuo efektyviau. O kas padaryta Vilniuje? Kai kurie dyzelinių greitųjų autobusų maršrutai dubliuoja troleibusus. Greitieji autobusai tą patį maršrutą pravažiuoja vos keliolika minučių greičiau. Akivaizdu, kad dirbtinai neištempiant grafikų ir dar modernizavus tam tikras kontaktinio tinklo vietas troleibusai prilygtų greitiesiems autobusams (pvz., 16-tas troleibusas 2G maršrutui):
Troleibusų grafikai yra dirbtinai ištempti. Ir dar dėl senų iešmų, kryžmių sankryžose, nenormalaus KT Savanorių žiede laikas išsitempia keliom minutėm. Minutė prie minutės, ir iš 8 minučių skirtumo realiai liks kokios 3-4 min.
Apie troleibusų grafikų ištempimą net nėra ką pasakyti, troleibusai (ypač ryte) stotelėse stovi po keletą minučių, nes per anksti atvažiavo. O SĮSP ir toliau knisa protą, kad „grafikai sudaromi pagal faktinius važiavimo laikus“. Bent nuo 7 troleibuso būtų galima nubraukti 9 minutes, nuo 16 būtų galima nuimti net 11 minučių! Ir tai tik į vieną pusę.
– viešojo transporto entuziastų pasisakymai, forumas
Dar turite abejonių dėl troleibusų? Kviečiu paskaityti straipsnį apie mitus, susijusius su Vilniaus troleibusais ir autobusais: Vilniaus transporto atnaujinimas: mitai ir faktai
■■■
Problema #2
„Transporte neįmanoma palaikyti normalios temperatūros“
Kiekvieną vasarą ir kiekvieną žiemą pasirodo straipsniai su pasipiktinusių vilniečių interviu dėl temperatūros autobuse/troleibuse. Kol transporto parkas neatnaujintas, o sugedę kondicionieriai/šildytuvai netaisomi, akivaizdu, kad bėda išliks. Tačiau visados išgirsime tą patį pasiteisinimą: atseit nuolatos atidarinėjamos durys, todėl neįmanoma palaikyti reikiamos temperatūros.
Iš principo teiginys kaip ir teisingas, bet velnias slypi detalėse.
Sprendimas A. STOP mygtukas. Kaip jau minėjau, normaliose šalyse autobusas neprivalo sustoti ir atidaryti durų kiekvienoj tuščioj stotelėj. Ir dar normaliose šalyse grafikas neištempiamas, todėl autobusas stotelėje nestovi tris minutes atidarytomis durimis esant -20 °C temperatūrai, o sniegas ir vėjas nepučia keleiviams į veidus.
Sprendimas B. Durų atidarymo mygtukas. Net Varšuvoje naujuose autobusuose ant durų yra specialūs mygtukai. Vairuotojas jų neatidarinėja. Jeigu yra keleivių, jie patys paspaudžia mygtuką ir įlipa/išlipa. Taip nešvaistoma šiluma/vėsa.
■■■
Problema #3
„Neįmanoma visiems keleiviams užtikrinti patogaus grafiko“
Kai kurie žmonės sako, kad viešasis transportas negali būti patogus iš principo. Juk autobusai nevažinės kiekviena įmanoma gatve visą parą kas penkias minutes. Tačiau galima žymiai pagerinti esamą transportą.
Sprendimas A. Sudaryti tvarkaraštį su vienodais intervalais. Kaip jau minėjau, Vokietijoje tvarkaraščiai labai taisyklingi: intervalai visada būna tikslūs. Tarkim, didžiąją dienos dalį autobusas važiuoja lygiai kas 15 min. Mažiau svarbūs maršrutai – lygiai kas 60 min. (o ne kaip Vilniuje – kas 61, 59, 51 ar 72 minutes).
Tai be galo didelis privalumas, nes esi užtikrintas, kad niekada nereikės laukti ilgiau, negu tas intervalas. Juk dažnai būna, kad naudojamės tam tikru maršrutu ir tvarkaraštis dar daugmaž pakenčiamas. Tačiau staiga vieną dieną prisireikia važiuoti ne vakare, o vidury dienos, ir tvarkaraščių sudarinėtojų pridaryti dalykiukai tau atsirūgsta – paaiškėja, kad turėsi laukti ne 20-30 min., kaip įprastai, o kokias 60-90 min. Tai tikrai neprisideda prie viešojo transporto populiarumo. Juk atsitiktinai užtaikęs ant „nelaimingo“ paros meto, turėsi kur nors prakiurksoti tą laiką ir prakeiksi autobusus…
Yra ir daugiau privalumų. Pavyzdžiui, tvarkaraščių sudarinėtojams lengviau derinti įvairius maršrutus ir persėdimus. Bet plačiau apie vadinamuosius taktinius tvarkaraščius parašysiu kituose įrašuose:
- taktinis tvarkaraštis traukiniams: Apie ką traukinių keleiviai net nesvajoja
- miesto transportui: Kaip sukurti tobulą autobusų tvarkaraštį Lietuvos miestams?
Sprendimas B. Užtikrinti alternatyvų transportą. Rečiau apgyvendintose miesto dalyse ir viešojo transporto kursavimas bus retesnis. Natūralu, kad vakare arba savaitgaliais keleivių kiekis gali būti artimas nuliui. Tačiau kaip užtikrinti gyventojams galimybę turėti reguliarų susisiekimą, jeigu jo prireiktų? Lietuvoje tiesiog bukai panaikinami reisai ir gyventojai lieka ant ledo. Ką daro Vokietija?
Egzistuoja toks fenomenas kaip ALT (Anruf-Linien-Taxi, lietuviškai būtų „iškviečiamas maršrutinis taksi“). Savaitgaliais po pietų ar naktimis vietoj autobuso užtikrinamas taksi automobilio atvažiavimas pagal poreikį, bet fiksuotu laiku. Procedūra tokia: mažiausiai pusvalandį prieš išvykimą reikia paskambinti telefonu, pasakyti savo vardą ir iš kur į kur keliausite (žinoma, tuo maršrutu). Nustatytu laiku atvažiuoja taksi automobilis ir jus paima. Papildomai mokėti nereikia, svarbu turėti įprastą galiojantį viešojo transporto bilietą.
Būna ir kitokių variantų. Pavyzdžiui, kai kur „iškviečiamieji maršrutiniai taksi“ gali privežti ir iki namų durų, tačiau tokiu atveju reikia sumokėti ne tik vienkartinės kelionės bilieto kainą, bet ir „komforto mokestį“. Dar būna ir „iškviečiamasis autobusas“, kuris gali jus pravežti prailgintu maršrutu (kai neapsimoka kiekvienu reisu pratęsinėti maršrutą iki tam tikro taško).
Taigi, jeigu valstybė nori užtikrinti gyventojų mobilumą, ji tuo gali pasirūpinti net ir retai apgyvendintose miesto dalyse.
■■■
Problema #4
„Neįmanoma išvengti zuikių ir bomžų“
Taip, iš principo šių dviejų grupių neįmanoma išvengti. Bet yra priemonių.
Galimas sprendimas. Įlipimas tik per priekines duris. Nemažai miestų turi tokią taisyklę. Vėl pateiksiu Vokietijos pavyzdį: Braunšveige (250 tūkst. gyv.) visi gyventojai yra tiesiog išdresiruoti lipti per priekines duris ir dar vairuotojui demonstratyviai rodyti bilietą (arba jį pasižymėti). Kai kada vairuotojas tingiai žiūri viena akimi ir linksi, bet keleiviai vis tiek rodo.
O kartą pats mačiau, kaip vairuotojas sušuko vienam jaunuoliui, jau nuėjusiam į autobuso vidurį: „negirdėjau pyptelėjimo!“ Tada vaikėzas susigėdęs įkišo savo vienkartinį bilietą į komposterį. Štai kokia turi būti kontrolė!
Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad tokia tvarka gali funkcionuoti tik tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kai Braunšveige į autobusą nori įlipti daug žmonių, jie laisviausiai gali pasinaudoti ir vidurinėmis durimis. Tas pats ir mamoms su vežimėliais ar sunkiai paeinantiems pensininkams. O tramvajuose priekinių durų tvarka apskritai negalioja.
Taigi, tokia tvarka gali veikti tik kai keleivių srautas ne toks didelis. Vilniaus dydžio mieste Hanoveryje įlipimas per priekį privalomas tik nuo 20 valandos (ir įlipant reikia rodyti bilietą):
Manau, Vilniuje toks variantas praverstų. Juk dažniausiai zuikiai ir važinėja visokiais periferiniais maršrutais vakare, kur kontrolės niekada nebūna. Ką jau kalbėti apie savaitgalio vakarus.
Tiesa, yra vienas bet. Tiksliau, net ne vienas, o keli.
- Jeigu neklystu, šiuose Vokietijos miestuose ir mėnesiniai bilietai yra popieriniai. Kita vertus, net ir Vokietijoje vairuotojas negali įžiūrėti biliete įrašytų skaičiukų iš toli. Bet bilietas yra. O Vilniuje žiūrėdamas į Vilniečio kortelę išvis nesuprasi, ar ji tuščia, ar papildyta. Reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas vairuotojui kontroliuoti įlipančiųjų bilietus.
- Visi autobusai/troleibusai turi turėti dvivėres duris priekyje. Vilnius dar nesugeba atsinaujinti troleibusų, todėl senosiose Škodose per vieną durų varčią įlipinėti būtų sunku.
- Greitajam transportui turėtų negalioti įlipimo per priekines duris tvarka. Hanoveryje yra pusiau požeminis tramvajus, todėl autobusai nėra esminis sistemos komponentas, priešingai negu Vilniaus greitieji autobusai ar troleibusai.
Tad kaip padaryti, kad įlipimo per priekines duris tvarka (pvz., vakare) funkcionuotų, lieka didelis klausimas.
P. S. per keturis mėnesius Braunšveige nė karto nemačiau jokios kontrolės.
P. S. 2. Apie benamių transportą. Sunku patikrinti tokį teiginį, bet galbūt Vokietijoje benamiai labiau važinėja dviračiais. Kartą pusė pirmos nakties teko matyti vieną tipą, važiuojantį dviračiu (su įjungtomis šviesomis, tvarkingai 🙂 ) ir šiukšliadėžėse beieškantį taros. Jis vežėsi du maišus butelių.
■■■
Išvada
Viešojo transporto prasme Lietuva yra Europos užpakalyje. Ir čia ne šiaip koks istorijos atsitiktinumas – tai valdininkų ir visuomenės nemokšiškumo bei abejingumo pasekmė. Lietuva ne tik kad netobulėja, bet dar ir regresuoja. Ir kaip liūdna, kai kitose šalyse jau senų seniausiai yra sprendimai mūsiškėms problemoms, o čia niekas nesikeičia…
Tai, ką parašiau – viso labo nedidelė dalis sprendimų, kurie taikomi Europoje, bet negirdėti Lietuvoje. Dar būtų galima rašyti plačiau apie bortelius, stogines, tvarkaraščius, persėdimo taškus, informacijos pateikimą (ko irgi nėra Lietuvoje). Dalį esu aprašęs: Mūsų varganas transportas. Daugiau bus ateities įrašuose.
Turi draugą, kuris apie viešąjį transportą irgi mąsto mitais? Nusiųsk jam nuorodą į šitą straipsnį ir praplėsk savo aplinkinių sąmoningumą!
Ką daryti Vilniuje? Konkretus sąrašas: 20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą (2022 m.)
Nuorodos
- Rekomenduoju situacijos suvokimui: Mūsų varganas transportas ■ Pakeliui į automobilinę vergovę
- Vilnius – pažemintų pėsčiųjų sostinė
- Didmiesčio problema Nr.1 – kamščiai
- Didmiesčio problema Nr.2 – trūksta aikštelių
- Kaip turi atrodyti transporto mazgas?
- Šiaip susipažinimui: Greitieji troleibusai ■ Mažiausia troleibusų sistema pasaulyje ■ Kaip atsirado greitieji autobusai?
- Taip pat: Judėjimas „Už troleibusus Vilniuje“ ■ urbanistas.lt
100 minčių 