Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5

Vilniuje net kelis kartus buvo planuojamas elektrinis tramvajus. Pirmą kartą – prieš I Pasaulinį karą, antrą – sovietmečio pabaigoje, trečią kartą – prie Zuoko. Iš šitų trijų visai įdomus yra būtent sovietmečiu planuotas greitasis tramvajus pagal Kijevo ir Volgogrado pavyzdžius.

Skaityti toliau: “Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5“

Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?

Šiandienos straipsnis bus skirtas dar vienai temai, apie kurią žmonės nelabai net drįsta pagalvoti. Tai Vilnius ir traukiniai. Bus daug paveiksliukų ir konkrečių pasiūlymų.

Suprantama, kad miesto vidaus susisiekimo problemos šiuo metu labiausiai bado akis. Tačiau svarstydami apie tramvajų ar metro dažnai pamirštame jau egzistuojančius geležinkelius ir traukinių maršrutus. Net jeigu ženkliai pagerintume miesto vidaus transportą nauja transporto rūšimi, tačiau paliktume esamą situaciją su traukiniais ir geležinkeliais – tai būtų didelė klaida miesto ir regiono planavime.

Skaityti toliau: “Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?“

20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą

Štai ko vilniečiai turi reikalauti iš merų, kandidatų į merus, tarybos narių, viešąjį transportą organizuojančių asmenų. Štai apie ką turi klausinėti ir rašyti žurnalistai, kai kalbama apie susisiekimą. Kodėl apie daugelį dalykų, kurie yra esminiai, praktiškai niekas nerašo ir nekalba?

Mano pagrindinė mintis: dabartinis viešasis transportas ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos, todėl jam reikia kokybinio šuolio! Tramvajus ar metro Vilniuje situaciją pagerintų, tačiau sistemos pagrindą juk vis tiek sudarys esamas transportas, kurį bet kokiu atveju reikia reformuoti! Todėl surašiau tik darbus, skirtus dabartiniam viešajam transportui. O dviračių takų, gatvių infrastruktūros, miesto plėtros klausimų čia iš esmės neliečiu.

Skaityti toliau: “20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą“

Kaip Vilniuje sukurti patogų susisiekimo mazgą? (Lvivo st.)

Vilniaus miesto įvaizdį ir gyvenimo kokybę stipriai numuša nevykusi susisiekimo sistema. Šiame straipsnyje pademonstruosiu konkrečiai, kokį viešojo transporto mazgą galima sukurti Vilniuje, Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvės sankryžoje, kad priartėtume prie Vakarų Europos lygio. Toks mazgas ne tik palengvintų keleiviams persėdimus, bet ir leistų sukurti žymiai efektyvesnį naktinį susisiekimą. Kviečiu skaityti toliau ir pamatyti viską savo akimis!

Skaityti toliau: “Kaip Vilniuje sukurti patogų susisiekimo mazgą? (Lvivo st.)“

„Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas

Kai tik pasigirsta kalbos apie viešojo transporto ar dviračių takų vystymą, arba apribojimus automobiliams, socialiniuose tinkluose iškart pasigirsta toks argumentas, dažnai su pašaipiu tonu: „tai ką, man dabar siūlot vaikus į darželį ir mokyklą dviračiu ar autobusu vežiot?“.

Jau pačiame klausime atsispindi dvi problemos.

Skaityti toliau: “„Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas“

Vokiečių gatvės marazmai

Labai norėčiau, kad į Vilnių atvažiuotų kuo mažiau turistų iš Nyderlandų. Reikia kuo skubiau ištrinti visą informaciją apie Vilnių olandiškoje Vikipedijoje ir visose olandiškose svetainėse. Tokių dviračių takų, kokius turi Vilnius, negalima rodyti niekam, o labiausiai olandams.

Jeigu rimčiau, tai Vilnių darosi vis sunkiau suvokti. Turėti tokią betvarkę su dviračių takų ženklinimu pačiame miesto centre ir nieko nedaryti – čia jau talentas. Skaityti toliau: “Vokiečių gatvės marazmai“

Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?

Vis dar gajūs įvairiausi mitai ir klaidingi įsitikinimai apie viešąjį transportą. Gal ir TU platini nesąmoningus įsitikinimus? Gal ir TU baksnoji į nevykusį Vilniaus transportą ir sakai, kad neįmanoma išspręsti tokių bėdų? Netiesa. Vakarų Europoje daugelis mūsiškių problemų jau seniausiai yra išspręstos. Parodysiu konkrečiais pavyzdžiais, kaip spręsti dažniausias problemas ir pagerinti padėtį. Skaityti toliau: “Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?“

Brėžiniuose likusi Pilaitė | Beveik realybė #2

Šiandieninė Pilaitė – tik dalelė grandiozinio plano, kuris niekada ir nebuvo įgyvendintas. Tai, kas spėta pastatyti, yra koks penktadalis viso Sudervėlės gyvenamojo masyvo – Vilniaus miesto-palydovo su 70 000 gyventojų. Kaip turėjo atrodyti sumanytoji Sudervėlė? Šiame straipsnyje pateiksiu keletą unikalių vaizdų ir įžvalgų, kurių nerasite niekur kitur.

Skaityti toliau: “Brėžiniuose likusi Pilaitė | Beveik realybė #2“