Vengriškas naktinis traukinys Ciurichas–Budapeštas • Couchette vagonas

Ar žinote, kad jau dabar į Lietuvą gali būti visai patogu važiuoti naktiniu traukiniu? Tiesa, tik kelionėse iš tam tikro Europos kampo ir kombinuojant bent dvi transporto rūšis, tačiau kelionė išeina įdomesnė, laiko prasme efektyvesnė ir kartais net pigesnė.

Kviečiu pasižiūrėti, kaip atrodo vengriškas naktinis traukinys ir kaip jį įmanoma suderinti su kelione į Lietuvą. Beje, pirmą kartą keliavau ne sėdimajame ir ne miegamajame vagone, o būtent couchette vagone: pamatykite patys, kas tai per daiktas.

Turinys
1. Kaip naktiniu traukiniu pavažiuoti Lietuvos link?
2. Naktinio traukinio ir skrydžio kombinacija: pigiau
3. Austriški ir vengriški vagonai
4. Kas tie couchette vagonai?
5. Keturvietė kupė
6. Šešiavietė kupė. Kuris aukštas patogiausias?
7. Kiti couchette vagono patogumai
8. Pusryčiai pusiau gulomis
9. Dalykai, galintys sugluminti

1. Kaip naktiniu traukiniu pavažiuoti Lietuvos link?

Važiuojant iš pietų Vokietijos, Šveicarijos ar Austrijos į Lietuvą galima kombinuoti naktinį traukinį su lėktuvu ar autobusu.

1 variantas (Miunchenas/Viena):

  • (Jei reikia, dieniniai traukiniai iki Vienos arba Miuncheno)
  • Naktinis traukinys Miunchenas–Viena–Varšuva
  • Autobusas Varšuva–Lietuva (į traukinį Varšuva–Vilnius neįmanoma persėsti dėl per ankstyvo išvykimo).

2 variantas (Ciurichas):

  • (Jei reikia, dieniniai traukiniai iki Ciuricho)
  • Naktinis traukinys Ciurichas–Viena
  • Skrydis iš Vienos į Lietuvą, priklausomai nuo datos
  • Pigoka alternatyva, priklausomai nuo datos: skrydis iš Bratislavos į Lietuvą (traukinys Viena–Bratislava kursuoja kas valandą, kelionė trunka valandą).

Pirmąjį variantą jums jau rodžiau, tai truputį varguoliškesnis variantas (kelionė autobusu, persėdimas neįkvepiančioje Warszawa Zachodnia stotyje). Tačiau šitas straipsnelis yra apie antrąjį variantą: vengrišką naktinį traukinį Ciurichas–Viena–Budapeštas.

Ciuricho stotyje: lokomotyvas, atitempęs naktinį traukinį.

2. Naktinio traukinio ir skrydžio kombinacija: pigiau

Kodėl pigiau? Todėl, kad tiesioginiai skrydžiai iš Miuncheno/Ciuricho būna brangūs, o iš Bratislavos (kartais Vienos) būna pigoki. Taigi, naktiniu traukiniu pavažiuojant į rytus ir už tai suplojant netgi virš 100 €, variantas „naktinis traukinys+skrydis“ gali išeiti ~150 € pigesnis už tiesioginį skrydį.

Pavyzdžiui, ieškojau bilietų gruodžio 23-24 dienoms – pats piko metas, aukščiausios kainos. Naktinis traukinys Ciurichas–Viena + traukinys Viena–Bratislava + Ryanair Bratislava–Kaunas išėjo 137 + 11 + 26 = 174 €. Tiesioginiai skrydžiai į Lietuvą iš Ciuricho ar aplinkinių oro uostų buvo ~330 €. Taigi, sutaupymas apie 150 €.

3. Austriški ir vengriški vagonai

Šiaip jau iš Ciūricho 20:40 į Vieną pajudantis naktinis traukinys yra dviejų skirtingų rūšių tuo pat metu, todėl būna žymimas trumpiniais NJ ir EN.

Štai čia modernizuoti Nightjet (NJ) vagonai: spėju, kad priklauso austrų ÖBB bendrovei, bet vyksta kooperacija su šveicarų bendrove SBB, todėl uždėtas ir SBB logotipas.

Tačiau yra ir senesni bei pigesni vengrų nacionalinio vežėjo MAV vagonai, žymimi EuroNight (EN) kategorija. Jie važiuoja iki pat Budapešto:

↑ Kairėje matosi sėdimasis, dešinėje miegamasis vagonas. Miegamieji būna labai brangūs – tačiau yra ir tarpinis variantas (pagal kainą ir komfortą). Tai vadinamieji couchette vagonai ↓.

4. Kas tie couchette vagonai?

Vokiečiakalbėje erdvėje yra įprasta išskirti tokias naktinių traukinių vagonų kategorijas:

  • Sitzwagen (sėdimasis vagonas),
  • Liegewagen/Couchette („kušetinis“/gultų (?) vagonas),
  • Schlafwagen (miegamasis vagonas).

Paskutinieji du tipai skiriasi tuo, kad couchette vagonų kupė būna 4-6 lovos/gultai, komforto mažiau, o miegamuosiuose vagonuose – tik 2-3 lovos, todėl jie brangesni.

Koridoriuje. Kairėje matote kupė, kurioje išskleisti tik 4 gultai/kušetės. Lova tokioje kupė kainuoja 10 € brangiau, nei 6-vietėje.

5. Keturvietė kupė

Ji teoriškai galėtų būti ir šešiavietė, tiesiog vidurinė lova neišskleista. Gana erdvi.

Perkant bilietą galima pažymėti, kuriame „aukšte“ norite miegoti, tačiau nebūtinai tokį variantą ir gausite. Nors pageidavau apatinio gulto, gavau viršutinį:

Kiekvienam keleiviui: pagalvė, užtiesalas, anktlodė ir užvalkalas. Taip pat vanduo ir vengriška šokoladinė saldainė (vadinasi alkohol bomba) 😀

Vaizdas nuo viršutinio gulto.

Privalumas: galima pasidėti daug daiktų nišoje virš koridoriaus (nuotraukoje matosi virš pagalvės ↓).

Trūkumas: pirmas porą valandų buvo karšta kaip pirtyje, net ir sumažinus temperatūrą iki minimumo. Langai neatsidaro. Turbūt ventiliacija nelabai apgalvota ir visas karštas oras kaupiasi viršuje. Dar vienas trūkumas: rozetės yra tik prie lango, apačioje!

Štai temperatūros, šviesos ir garso valdymas virš durų ↓. Beje, garso reguliavimas visiškai neaktualus, nes jokių pranešimų išvažiavus iš Ciuricho jau nebebūna. Netgi prieš atvykstant į Vieną (~6:30) tebėra ramybės metas, jokios informacijos.

Už lovą keturvietėje kupė lapkričio viduryje mokėjau 113 € (pirkau 24 val. prieš išvykimą). Antrą kartą šituo traukiniu važiavau jau šešiavietėje kupė. Pagal bilieto brangumą, tai mano naujas rekordas: sumokėjau 137 € (kelionė tik 2 dienos prieš Kalėdas, pirkau 2 savaitės prieš išvykimą). Primokėjus dar 10 €, gautum vietą keturvietėje kupė. Tačiau, kaip minėjau, bendra kelionės kaina išėjo žymiai mažesnė už tiesioginį skrydį.

6. Šešiavietė kupė. Kuris aukštas patogiausias?

Pasisekė, kad šįkart gavau pageidaujamą gultą apačioje.

Teoriškai geriausia vieta būtų viršuje, nes ten galima prie savęs susikrauti daug daiktų ir net atsisėsti (↑) . Bet, mano nuomone, apatinė vieta pagal patogumus laimi: ten nekaršta, rozetė netoliese, nereikia laipioti kopėčiomis, galima lengvai ir greitai išeiti iš kupė. O tikrai blogiausia yra vidurinė vieta, nes joje gulinčio žmogaus ir kupė stovinčio žmogaus galvos yra tame pačiame lygyje. Nelabai jauku miegoti, kai kupė atsistojusio ar į tualetą užsimaniusio nueiti pakeleivio veidas prašmėžuoja 30 cm atstumu nuo tavo veido, ir, kiekvieną kartą kažkam atidarius duris, iš koridoriaus pasklinda ryški šviesa. Miegant apačioje, koridoriaus šviesą kažkiek užstoja vidurinis gultas.

Vaizdas iš apatinio gulto. Nesugalvokite nieko pasidėti ant tuščių gultų, nes kitose stotyse gali įlipti daugiau keleivių, kuriems priklausys tas gultas.

7. Kiti couchette vagono patogumai

Tualetas visai padorus, tik pirmosios kelionės metu kažkodėl nebuvo skysto muilo (kaip matote: tik ant palangės padėtas paprastas muilas):

Couchette vagone šalia tualeto yra ir dvi prausyklos (kambariukai su kriaukle). Pirmosios kelionės metu vanduo nebėgo, tačiau antrą kartą jau veikė:

Didokas trūkumas, kad kupė yra tik 2 rozetės (jei neklystu). Kiek suprantu, vagonai modernizuoti prieš 15+ metų, todėl elektroninių prietaisų krovimas dar nebuvo labai aktualus. Tiesa, koridoriuje yra dar kažkokios rozetės, bet atseit tik barzdaskutėms 😀

Traukinio palydovės kambariukas. Žiūri, kada atvyksime į Vieną.

Viena kupė skirta atsargoms susidėti 😀

8. Pusryčiai pusiau gulomis

Couchette vagone būna įskaičiuoti ir šiokie tokie pusryčiai, informacijos apie juos nelabai ir yra, todėl buvo įdomu sužinoti. Iš tikrųjų tai viso labo kava/arbata (pasakai palydovei vakare, kai tikrina bilietus) ir Belvitos sausainis su įdaru. Vienos kelionės metu buvo braškinis, kitos – šokoladinis įdaras.

Taip ir nujaučiau, kad stebuklų su pusryčiais nebus. Tačiau žymiai didesnis nepatogumas: nėra kaip gerti kavą/arbatą.

Pirma problema: nėra kur tą puodelį pasidėti – tik ant lovos. Net jei traukinys nesiūbuoja kaip autobusas, vis tiek kažkaip nelabai norisi padėti beveik verdančio skysčio pilną popierinį puodelį tiesiog ant lovos.

Antra problema: reikia gerti pusiau gulomis, nes neįmanoma atsisėsti (per mažai vietos). Kitas variantas būtų gerti stovint per 30 cm nuo miegančio pakeleivio veido, nes dauguma jų lipa ne Vienoje, o Budapešte.

9. Keli dalykai, galintys sugluminti

  • Traukinyje nėra interneto (telefonas atseit prisijungia, bet nieko neužkrauna).
  • Traukinyje nemažai vagonų su įvairia numeracija, todėl įlipus būna painiavos susirasti savo vietą.
  • Stotyje švieslentės irgi įvairiai rodo: dažniausiai tik Budapest-Kelerti, bet ne Wien, reikia nepasimesti.
  • Kiek suprantu, be reikalo varginausi spausdinti bilietą: palydovė neturi skenerio, o visus QR kodus iš telefonų arba atspausdintų lapų vis tiek nusifotografuoja į savo telefoną…
  • Blogiausia, kad ryte nėra jokios informacijos. Idealu būtų koridoriuje turėti nors švieslentę. Ypač aktualu, kai traukinys vėluoja. Nepatyręs žmogus gali išlipti Wien-Meidling stotyje, galvodamas, kad išlipa centrinėje stotyje Wien Hbf (sustojimas skiriasi 12 minučių).

Pirmosios kelionės metu į Vienos centrinę stotį atvykome tik su 7 min. vėlavimu (nors iš Ciuricho išvykimas buvo net su 40 min. vėlavimu). Antrą kartą traukinys buvo punktualus.

Tai štai koks yra vengrų MAV bendrovės kušetinis vagonas. Primenu, kad tai jau šiokios tokios senienos (rozečių skaičius, dušo nebuvimas). Modernizuotuose ÖBB Nightjet vagonuose (Liegewagen/Couchette) būna ir bendras dušas – tokį pats mačiau važiuodamas į Veneciją.

Aišku, dušai ir kiti pribumbasai (kurių šiuolaikinis žmogus tikisi) didina bilieto kainą, nes mažina keleivių skaičių ir vagonas tampa tik naktinis (neišnaudosi jo dienos metu). Aš dar pasvajoju apie restoraną naktiniame traukinyje, kur kaip viešbutyje galėtum ateiti ir pavalgyti pusryčius arba vakare sukirsti vakarienę, kad nebūtum įkalintas mažoje kupė arba siaurame koridoriuje. Kiek suprantu, tokie dalykai yra Švedijos ir Suomijos naktiniuose traukiniuose.

Tačiau kaip įmanoma turėti patogumus naktiniuose traukiniuose ir normalias bilietų kainas vienu metu? Keletas idėjų šovė į galvą, bet tai jau tema kitam straipsneliui.

Parašykite komentarą