Vilniaus tramvajus, suplanuotas prieš 115 metų
Tramvajus Vilniuje – toli gražu ne naujas sumanymas. Pats pirmas projektas parengtas dar prieš 115 metų (1910 m.) ir turbūt tik nedaugelis žmonių yra jį matę. Jeigu projektavimas būtų vykęs keleriais metais anksčiau, gal būtų spėta užbaigti statybos darbus prieš pat I Pasaulinį karą. Jau veikiančios elektrinių tramvajų sistemos dažniausiai išgyvena karus ir sunkius ekonominius laikotarpius, todėl, nors kažkiek pakitęs, Vilnius tramvajus greičiausiai veiktų ir šiandien. Įdomu pažiūrėti, kokias problemas turėjo spręsti tramvajus (ne tik susisiekimo!) ir kokius sprendimus siūlė caro laikų inžinieriai.
Skaityti toliau: “Vilniaus tramvajus, suplanuotas prieš 115 metų“
Kol mūsų standartai žemi, tol laiptai bus aukšti
Pastaruoju metu Lietuvoje geležinkelių keleivinis susisiekimas neblogai vystomas, o kitąmet sulauksime ir naujų „Stadler“ traukinių. Deja, vienoje srityje jau spėjome smarkiai atsilikti nuo estų ir latvių. Mano žiniomis, Lietuvoje nėra nė vienos moderniai įrengtos stoties ar stotelės. Kodėl?
Skaityti toliau: “Kol mūsų standartai žemi, tol laiptai bus aukšti“
Ką partijos žada daryti su transportu? Seimo rinkimai 2024
Už kokią partiją balsuoti, jeigu norisi sustabdyti viešojo transporto degradaciją ir šiaip turėti kokybišką, žmonėms pritaikytą susisiekimą ir miestus? Pagal rinkimų programas susidaro visai aiškus vaizdas. Tiesa, nelyginsiu partijų nuomonės apie lėktuvų transportą, krovinių vežimą ir elektromobilius (daug kas kartojasi), o susitelksiu tik į viešąjį transportą.
Skaityti toliau: “Ką partijos žada daryti su transportu? Seimo rinkimai 2024“
Geriausias oro uosto traukinys • Iš Vienos centro į oro uostą
Šiemet pagaliau pavyko išbandyti Vienos oro uosto traukinį CAT (City Airport Train). Didžiausias jo išskirtinumas ir patogumas – keleiviai savo registruotą bagažą gali iš anksto atiduoti miesto centre esančioje geležinkelio stotyje. Svarbu ir tai, kad pats traukinys kursuoja labai suprantamai ir patogiai, todėl tai tikrai pavyzdinė sistema, kurią verta pademonstruoti atskirame straipsnyje. Beje, priminsiu ir Lietuvos svarstymus įrengti beveik analogišką oro uosto traukinį (ne Vilniuje!) ir trumpai apžvelgsiu situaciją: kas iš tos idėjos liko ir kokio susisiekimo galime tikėtis ateityje.
Skaityti toliau: “Geriausias oro uosto traukinys • Iš Vienos centro į oro uostą“
Tarpmiestiniai autobusai: užprogramuotas susinaikinimas
Lietuva dabar gyvena turtingiausiai per visą savo istoriją. Tačiau reikia pripažinti, kad tikrai negalime pasididžiuoti savo viešojo transporto sistema – per pastaruosius dešimtmečius ji ženkliai degradavo. Ypač didelį nuosmukį patyrė tarpmiestiniai autobusai. Kai ši paslauga prastėja ir pradingsta, vis labiau nukenčia ne tik silpniausios visuomenės grupės, bet netgi tipinis vairuojantis žmogus, kuris priverčiamas visur pats vairuoti ir vežioti vaikus ar senelius. Kadangi diskusijų šia tema beveik nėra, tai šiandien kviečiu įdėmiau pažvelgti į dabartinę varganą situaciją – kas nulėmė ir užprogramavo tokį tarpmiestinių autobusų nykimą bei kaip situaciją pakeisti?
Skaityti toliau: “Tarpmiestiniai autobusai: užprogramuotas susinaikinimas“
Ką planuoja Ciurichas?
Kovo mėnesį sudalyvavau renginyje, kuriame visuomenei buvo pristatoma Ciuricho viešojo transporto vizija 2040 metams (ir tolyn). Pasaulyje yra nedaug miestų, kurie savo VT sistema galėtų prilygti Ciurichui, todėl ypač įdomu išgirsti, ką šveicarai planuoja ateinantiems 30-40 metų. Juk tai ne lietuvių galimybių studijų egzpertai, nežinantys net bazinių terminų. Todėl užrašysiu įdomiausius dalykus iš paties pristatymo ir žmonių užduotų klausimų, nes kai kas aktualu ir Lietuvai (troleibusai, elektrobusai, depai). Ekskliuzyvinė informacija, kurią pasistengsiu suprantamai pakomentuoti! 😀
Skaityti toliau: “Ką planuoja Ciurichas?“
Nepavykęs Bratislavos eksperimentas
Kokia Europos sostinė panašiausia į Vilnių? Kol kas man atrodo, kad tai Bratislava. Abi šalys ilgą laiką buvo stambesnių kaimynų šešėlyje, žmonių Slovakijoje tik 2x daugiau, o sostinės yra šalies pakraštyje ir turi beveik tiek pat gyventojų. Ir Vilniuje, ir Bratislavoje pristatyta nemažai daugiabučių rajonų: po karo abu miestai peršoko upę ir pasistatė didžiulį daugiabučių masyvą, kuris pats savaime yra beveik miestas-palydovas. Dar viena stulbinanti paralelė: abiejose sostinėse buvo planuojamas greitasis bėginis transportas, kurio taip ir nespėta įgyvendinti!
Todėl savaime suprantama, kad privalėjau apžiūrėti didžiausią buv. Čekoslovakijos daugiabučių rajoną, paieškoti neužbaigto bėginio transporto pėdsakų ir palyginti dabartinę situaciją su tuometinėmis vizijomis (ir Vilniumi) 😀
Skaityti toliau: “Nepavykęs Bratislavos eksperimentas“
Vengriškas naktinis traukinys Ciurichas–Budapeštas • Couchette vagonas
Ar žinote, kad jau dabar į Lietuvą gali būti visai patogu važiuoti naktiniu traukiniu? Tiesa, tik kelionėse iš tam tikro Europos kampo ir kombinuojant bent dvi transporto rūšis, tačiau kelionė išeina įdomesnė, laiko prasme efektyvesnė ir kartais net pigesnė.
Kviečiu pasižiūrėti, kaip atrodo vengriškas naktinis traukinys ir kaip jį įmanoma suderinti su kelione į Lietuvą. Beje, pirmą kartą keliavau ne sėdimajame ir ne miegamajame vagone, o būtent couchette vagone: pamatykite patys, kas tai per daiktas.
Skaityti toliau: “Vengriškas naktinis traukinys Ciurichas–Budapeštas • Couchette vagonas“
Keblūs klausimai • Miestai ir želdynai (II)
„Miesto želdynų plėtotės“ antroji knyga labai įdomi, nes joje aptariama daug miestų planavimo klausimų ir kritikuojami konkretūs Lietuvos miestų sprendimai, pateikiami alternatyvūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, dėl Kauno Nemuno salos, Laisvės alėjos, Baltojo tilto. Pakomentuosiu ir pasiginčysiu.
1. Ekologinis planavimas
2. Lietuvos miestų klaidos
3. Ar šiuolaikiniam miestui vieta – už miesto?
4. Pėsčiųjų gatvės – nesusipratimas?
5. Baltasis tiltas – automobiliams?
6. Keletas įdomybių
7. Begalinės plėtros dvasia
Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)
Lyginant su bendromis miesto erdvėmis, pastatai iš esmės yra trumpaamžiai. Gatvių tinklas, aikštės, skverai ir parkai dažnai išlieka šimtmečius, o naujausi pastatai kartais ištveria vos 20 metų ir yra nugriaunami. Todėl labai svarbu kalbėti ne tik apie atskirus pastatus, o ir apie jų visumos formuojamas erdves, ypač apie žalumą tose erdvėse, nes jos (ne)buvimas ir būklė labai smarkiai veikia gyvenimo kokybę ir net ekonominę padėtį. Apie miesto želdynus neseniai išėjo pora įdomių knygų, kurias šiandien norėčiau laisvu formatu pakomentuoti – tai prof. Regimanto Pilkausko „Miesto želdynų plėtotė“ I, II d. (2019-2020 m.).
Skaityti toliau: “Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)“
Cilindrų eros pabaiga
Daiktinį įrodymą, kad Lietuvos viešasis transportas vis dar gyvena bronzos amžiuje, rasite daugelyje stotelių – jis vadinasi tvarkaraščių cilindras. Tai visokeriopai bloga praktika, tikriausiai kilusi iš skurdumo. Bet jeigu pažvelgtume į pačią stotelę iš esmės, tektų pripažinti, kad informacijos pateikimas kai kuriais atžvilgiais netgi degradavo lyginant su sovietmečiu, o stotelių dizainas savo esme primena kažkokį kratinį trečiojo pasaulio šalyje, o ne Vakarų Europą.
Skaityti toliau: “Cilindrų eros pabaiga“
Kiek greitųjų traukinių Lietuvoje turėsime 2030 metais? • Būsimas Rail Balticos tvarkaraštis
Ko gero daugelis žmonių žino, kad ateityje (2030 m.) turėsime greitąjį geležinkelį Rail Baltica. Tačiau kiek greitųjų traukinių bus, kokiu dažnumu ir į kokius miestus? Juk tai be galo svarbu, tačiau niekas tuo nesidomi. Todėl šiandien pirmą kartą pademonstruosiu, koks bus tvarkaraštis ir šiek tiek pakomentuosiu.
Skaityti toliau: “Kiek greitųjų traukinių Lietuvoje turėsime 2030 metais? • Būsimas Rail Balticos tvarkaraštis“
100 minčių 