Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5

Vilniuje net kelis kartus buvo planuojamas elektrinis tramvajus. Pirmą kartą – prieš I Pasaulinį karą, antrą – sovietmečio pabaigoje, trečią kartą – prie Zuoko. Iš šitų trijų visai įdomus yra būtent sovietmečiu planuotas greitasis tramvajus pagal Kijevo ir Volgogrado pavyzdžius.

Skaityti toliau: “Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5“

Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?

Šiandienos straipsnis bus skirtas dar vienai temai, apie kurią žmonės nelabai net drįsta pagalvoti. Tai Vilnius ir traukiniai. Bus daug paveiksliukų ir konkrečių pasiūlymų.

Suprantama, kad miesto vidaus susisiekimo problemos šiuo metu labiausiai bado akis. Tačiau svarstydami apie tramvajų ar metro dažnai pamirštame jau egzistuojančius geležinkelius ir traukinių maršrutus. Net jeigu ženkliai pagerintume miesto vidaus transportą nauja transporto rūšimi, tačiau paliktume esamą situaciją su traukiniais ir geležinkeliais – tai būtų didelė klaida miesto ir regiono planavime.

Skaityti toliau: “Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?“

20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą

Štai ko vilniečiai turi reikalauti iš merų, kandidatų į merus, tarybos narių, viešąjį transportą organizuojančių asmenų. Štai apie ką turi klausinėti ir rašyti žurnalistai, kai kalbama apie susisiekimą. Kodėl apie daugelį dalykų, kurie yra esminiai, praktiškai niekas nerašo ir nekalba?

Mano pagrindinė mintis: dabartinis viešasis transportas ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos, todėl jam reikia kokybinio šuolio! Tramvajus ar metro Vilniuje situaciją pagerintų, tačiau sistemos pagrindą juk vis tiek sudarys esamas transportas, kurį bet kokiu atveju reikia reformuoti! Todėl surašiau tik darbus, skirtus dabartiniam viešajam transportui. O dviračių takų, gatvių infrastruktūros, miesto plėtros klausimų čia iš esmės neliečiu.

Skaityti toliau: “20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą“

Kaip Vilniuje sukurti patogų susisiekimo mazgą? (Lvivo st.)

Vilniaus miesto įvaizdį ir gyvenimo kokybę stipriai numuša nevykusi susisiekimo sistema. Šiame straipsnyje pademonstruosiu konkrečiai, kokį viešojo transporto mazgą galima sukurti Vilniuje, Konstitucijos prospekto ir Kalvarijų gatvės sankryžoje, kad priartėtume prie Vakarų Europos lygio. Toks mazgas ne tik palengvintų keleiviams persėdimus, bet ir leistų sukurti žymiai efektyvesnį naktinį susisiekimą. Kviečiu skaityti toliau ir pamatyti viską savo akimis!

Skaityti toliau: “Kaip Vilniuje sukurti patogų susisiekimo mazgą? (Lvivo st.)“

Kodėl Elektrėnams nereikia „Rail Balticos“?

Šiuo metu svarstoma, kaip turi atrodyti „Rail Balticos“ trasa tarp Kauno ir Vilniaus. Pristatant projektą visuomenei visada akcentuojama, kad pagerės ne tik krovininis, bet ir keleivinis susisiekimas traukiniais. Deja, istorinis šansas naujuoju geležinkeliu „užgriebti“ daugiau keleivių kol kas praleidžiamas – greitoji geležinkelio vėžė tikriausiai aplenks Elektrėnus 3,5 km atstumu. Keleiviniai regioniniai (!) traukiniai prašvilps pro šoną, o miestiečiai nepajus jokios naudos. Ką į tai atsakė Susisiekimo ministerija, skaitykite šiame straipsnyje.

Skaityti toliau: “Kodėl Elektrėnams nereikia „Rail Balticos“?“

Naujiena: Latvija turės taktinį tvarkaraštį

Taip, perskaitėte teisingai.

Prieš porą savaičių buvo paskelbta strateginė studija, kurioje aprašytas Latvijos integruotasis taktinis tvarkaraštis! Latviai jau ruošiasi naudotis Rail Balticos privalumais, įjungdami esamus maršrutus į bendrą sistemą – išnaudoti savo sostinės stotį kaip centrinį persėdimo mazgą.

Skaityti toliau: “Naujiena: Latvija turės taktinį tvarkaraštį“

„Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas

Kai tik pasigirsta kalbos apie viešojo transporto ar dviračių takų vystymą, arba apribojimus automobiliams, socialiniuose tinkluose iškart pasigirsta toks argumentas, dažnai su pašaipiu tonu: „tai ką, man dabar siūlot vaikus į darželį ir mokyklą dviračiu ar autobusu vežiot?“.

Jau pačiame klausime atsispindi dvi problemos.

Skaityti toliau: “„Be automobilio negalėsiu išvežioti vaikų“: atsakymas“

Kaip veikia tvarkaraštis, prikeliantis keleivius iš mirusiųjų

Šitame tinklaraštyje nuolatos rodau užsienio miestų transporto tvarkaraščius kaip pavyzdį Lietuvai. Pas mus dar niekas neišdrįso įgyvendinti taktinio tvarkaraščio. Ir čia iškart kyla klausimas KODĖL? Ko iš tikrųjų reikia normaliam tvarkaraščiui: daugiau pinigų, daugiau autobusų, vairuotojų ar dar kažko? (Matyt, yra kažkokia priežastis, kodėl Lietuvoje to nesiimama – gal tai ne vien kalbinio barjero problema?) Manau, ir jums bus įdomu paskaityti, kur čia šuo pakastas.

Skaityti toliau: “Kaip veikia tvarkaraštis, prikeliantis keleivius iš mirusiųjų“

Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?

Šiandien pristatysiu truputį keistoką ir absurdišką temą. Gali būti, kad su Kauno oro uostu ir Rail Baltica įvyks, liaudiškai tariant, pravalas. Rail Balticos geležinkelio stotelė bus nutolusi nuo oro uosto pastato šiek tiek didesniu nei 3 kilometrų atstumu. Ką tai reikš Kauno oro uosto ir Rail Balticos keleiviams, kodėl taip bus ir ar galėtų būti geriau? Pateiksiu ir savo pasiūlymą.

Skaityti toliau: “Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?“

Tuneliai, bariukai ir kiti Varšuvos stoties užkaboriai | Stoties atgarsiai #7

Kol dar nėra tiesioginio traukinio Vilnius-Varšuva, pigiausias ir vienintelis normalus antžeminis transportas išlieka autobusai. Kaip tokius keleivius pasitinka Varšuva? Ar pagrindinė šio miesto autobusų stotis geresnė nei Vilniaus ar Rygos? Turėdamas porą valandų laisvo laiko giliau palandžiojau po stoties požemius ir užkaborius (nemanau, kad ten buvote), todėl kviečiu pasižvalgyti ir jus.

Skaityti toliau: “Tuneliai, bariukai ir kiti Varšuvos stoties užkaboriai | Stoties atgarsiai #7“