Keblūs klausimai • Miestai ir želdynai (II)

„Miesto želdynų plėtotės“ antroji knyga labai įdomi, nes joje aptariama daug miestų planavimo klausimų ir kritikuojami konkretūs Lietuvos miestų sprendimai, pateikiami alternatyvūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, dėl Kauno Nemuno salos, Laisvės alėjos, Baltojo tilto. Pakomentuosiu ir pasiginčysiu.

1. Ekologinis planavimas
2. Lietuvos miestų klaidos
3. Ar šiuolaikiniam miestui vieta – už miesto?
4. Pėsčiųjų gatvės – nesusipratimas?
5. Baltasis tiltas – automobiliams?
6. Keletas įdomybių
7. Begalinės plėtros dvasia

Skaityti toliau: “Keblūs klausimai • Miestai ir želdynai (II)“

Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)

Lyginant su bendromis miesto erdvėmis, pastatai iš esmės yra trumpaamžiai. Gatvių tinklas, aikštės, skverai ir parkai dažnai išlieka šimtmečius, o naujausi pastatai kartais ištveria vos 20 metų ir yra nugriaunami. Todėl labai svarbu kalbėti ne tik apie atskirus pastatus, o ir apie jų visumos formuojamas erdves, ypač apie žalumą tose erdvėse, nes jos (ne)buvimas ir būklė labai smarkiai veikia gyvenimo kokybę ir net ekonominę padėtį. Apie miesto želdynus neseniai išėjo pora įdomių knygų, kurias šiandien norėčiau laisvu formatu pakomentuoti – tai prof. Regimanto Pilkausko „Miesto želdynų plėtotė“ I, II d. (2019-2020 m.).

Skaityti toliau: “Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)“

Apie modernizmo architektūros mitus (knyga)

Kai pirmą kartą Lietuvoje organizuojamam 2011 m. Europos krepšinio čempionatui buvo pastatyta Kauno arena, pasigirdo visokių atsiliepimų. Ne visiems patiko jos neužbaigtumas. Net prisimenu, kaip mūsų klasės kūno kultūros mokytojas kritikavo areną dėl nepaslėptų vamzdžių. Neiškenčiau ir pasakiau: „Bet toks buvo architekto sumanymas!“ Ir man staigiai atšovė: „Ar žinai, kad pagal apklausas aštuoniem iš dešimties žmonių nepatinka modernus menas!“ Tąkart nutariau patylėti, nors iš žvilgsnio jaučiau, kad iš manęs laukia kontrargumentų.

Skaityti toliau: “Apie modernizmo architektūros mitus (knyga)“