Ką skaityt #7. I pasaulinis karas

Tiems, kas mėgsta trumpam atitrūkti nuo kasdienybės su knyga – septintoji serijos „Ką skaityt“ rekomendacija. Skaityti toliau: “Ką skaityt #7. I pasaulinis karas“

Reklama

Ką skaityt #6. Šaunusis kareivis ir kiti

Jeigu jau skaitai – kodėl neskaityt geriausių knygų? Lygiai kaip kokie vyno mėgėjai mieliau geria brangų ir ilgai brandintą vyną, negu vaisiuką. Bet tai neprivalo būti be galo rimtas užsiėmimas, nes yra užtektinai knygų, kurios iš juoko gali ir pravirkdyti. Šiandien – keletas linksmesnių knygų rekomendacijų. Skaityti toliau: “Ką skaityt #6. Šaunusis kareivis ir kiti“

Ką skaityt #3. Antikos superžvaigždės ir užkariautojai

Jei domina antikos laikotarpis, tikrai rekomenduoju Plutarcho rinktines biografijas. Jums tiks, net jeigu visai nesidomit antika ir nesat istorijos mėgėjas. Skaityti labai lengva, apie kiekvieną žmogų nedaug, tinka ir pramogai.

Šitoje knygoje yra pačių įžymiausių senovės žmonių biografijos. Jų stilius toks, kad skaitymas tikrai neprailgs. Skaityti toliau: “Ką skaityt #3. Antikos superžvaigždės ir užkariautojai“

Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje

„Šioje tikrai nelinksmoje situacijoje galiu išpranašauti tiek: XXI a. nebus lengvas. Blogiausiu atveju bus toks pat sunkus ar net sunkesnis, negu XX a., nors manėme, kad to amžiaus siaubas nebegali pasikartoti. Manau, kad blogiausiojo atvejo galima išvengti, bet tik tada, jei neužsikrėsime priešininko dvasia.“

– Tomas Venclova

opt-copyJei jus domina politiniai ir kultūriniai klausimai – priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, įvykiai Donbase, Krymo okupacija, politkorektiškumas Europos Sąjungoje, žmogaus teisės – siūlau paskaityt 2015 m. išėjusią knygelę „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“. Ji susideda iš filosofo Leonido Donskio ir poeto Tomo Venclovos filosofinių laiškų. Čia radau ne tik įdomių minčių, bet ir nuorodų į klasikinės literatūros kūrinius (pavyzdžiui, Voltero), kuriuos mėgstu skaityti. Skaityti toliau: “Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“

„Kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo…“

Skaičiau kartą Eloyzos ir Abeliaro laiškus. Tai iš Viduramžių, tiksliau – XII amžiaus, išlikęs susirašinėjimas. Abeliaras – talentingas išsimokslinimo siekiąs jaunuolis, Eloyza – Abeliaro suvedžiota turtuolio duktė. Tai kartu negalėję būti įsimylėjėliai, atskirai baigę savo dienas vienuolynuose, išskirti aplinkybių – jųdviejų slaptas … Skaityti toliau: „Kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo…“