Kelionės traukiniu – neatsiejama Vakarų Europos gyvenimo dalis. Lietuva mėgsta bėgius išardyti, keleivinius maršrutus naikinti (todėl pervežam mažiausiai keleivių visoje ES), o užsienyje viskas vyksta kitaip. Kviečiu pasižiūrėti, kaip atrodo geležinkelių susisiekimas iš paprasto keleivio perspektyvos. Kokių nepatogumų gali atsirasti ir kaip keliauti pigiau bei išmaniau?
Mums jau į kraują įaugo tipinis prekybos centro arba „Akropolio“ vaizdas. Praktiška, paprasta, patogu. Kanonas aiškus. Tačiau dar prieš kelis dešimtmečius apsipirkimas buvo visai kitoks – ir maisto prekių, ir universalinės parduotuvės gerokai skyrėsi nuo dabartinių savo atitikmenų.
Dėl įvairiausių priežasčių kai kurie pastatai Lietuvoje užsikonservuoja, tad dar ir dabar galime pajausti tarybinės autobusų stoties ar valgyklos atmosferą. O šiandien kviečiu pasižvalgyti į turbūt paskutinį autentišką Lietuvos univermagą! Skaityti toliau: “Atgal į 90-tuosius: paskutinis Lietuvos univermagas“
Nukeliauti į Gardiną jau nebereikia vizos, pakanka išsipirkti vienadienę kelionę. Kainos prasideda nuo maždaug 25 €. Vienus žmones vilioja pigūs vaistai, kitus – smalsumas, kaip gyvena kaimynai. Tai koks tas Gardinas iš tikrųjų? Pasidalysiu keletu nuotraukų…
Gyvenam mes tarybinėse dėžutėse ir neįsivaizduojam kitokio gyvenimo – tik su kieme atidarytais prasmirdusiais konteineriais, išvažinėta žole, išbyrėjusiais šaligatviais ir automobilių pergrūstais kiemais, kad net gaisrinė negali privažiuoti. Iš tikrųjų, jeigu būtų pakankamai valios ir suvokimo, net ir baisiausius tarybinius kvartalus būtų galima paversti jaukiais rajonais. Pademonstruosiu konkrečiais pavyzdžiais. Skaityti toliau: “Kaip turėtų atrodyti mūsų blokiniai rajonai“
Šuo ir kariamas pripranta. Taip ir lietuviai jau nebepastebi, kokios atsilikusios yra mūsų miestų viešojo transporto sistemos ir nemato jokių problemų. Tad šiandien palyginsiu lietuviško ir vokiško miesto viešąjį transportą.
100 minčių 