Patinka tai mums ar ne, bet pirmas įspūdis daug ką reiškia. Ir jis formuojasi jau nuo pirmos akimirkos, kai tik naujame mieste išlipate iš lėktuvo, traukinio ar autobuso. Štai kodėl be galo svarbu turėti patogius ir reprezentatyvius susisiekimo objektus.
Jeigu tie objektai visomis prasmėmis pasenę, tai neparanku ne tik keleiviams, bet ir šalies įvaizdžiui. Aštrius pasisakymus mėgstantis Donaldas Trumpas savo kampanijos metu ne kartą teigė, kad JAV su savo pasenusiais oro uostais atrodo kaip trečiojo pasaulio šalis, ypač lyginant su Artimųjų rytų šalių naujutėlaičiais oro uostais.
O dabar grįžkime į Vilnių. Oro uostas pasitinka atvykėlius savo stalinistine atvykimo sale, ilgais koridoriais ir kolonomis, geležinkelio stotis – pustuštėmis salėmis ir bjauriu stogeliu pagrindiniame fasade, o autobusų stotis – taromatu, beliašais ir alubariais.
Bet šiaip jau autobusų stotis iš šitos trijulės yra jauniausioji sesutė, maždaug dviem dešimtmečiais jaunesnė, negu geležinkelio stotis ir oro uostas. Pastarųjų dviejų objektų negalima griauti, nes tai paveldas (statytas atitinkamai 1945 ir 1954 m.), o autobusų stoties galėtų nelikti jau rytoj.
Kaip žinote, bus vystomas „Vilnius Connect“ projektas, atnaujinamos abi stotys ir kardinaliai tvarkoma aplinka. Gali būti, kad dabartinė stotis iš tikrųjų bus nugriauta. Tačiau ar iš tikrųjų naujausias sostinės susisiekimo objektas toks baisus? Ar visa kritika pelnyta? Kas blogai su Vilniaus autobusų stotimi?
Turinys
- Alubarių žiedas
- Išparceliuota stotis
- Kalėjimo tualetai
- Statu ir siaura
- Informacinis vakuumas
- Be stogo
- Ką pamato atvykę turistai
IŠVADOS
Griauti negalima palikti: kur dėti kablelį?
1
Alubarių žiedas
Pradėkim nuo aplinkos. Norėdami patekti į autobusų stotį, turėsite praeiti pro vietinius bariukus, lombardus ir telefonų taisyklas. Čia visada yra judesio, bet, deja, ne tokio, koks turėtų būti šalia europinės sostinės stoties. Ne, čia nėra kepyklėlių, parduotuvėlių, kavinukių, kaip civilizuotų šalių sostinėse ar net mažesniuose miestuose. Vilniuje šalia stoties kažkodėl knibžda įvairaus plauko alkoholikų perpildytos aludės.
Čia iškyla du klausimai. Pirma, kodėl myžalinės ir lombardai būtinai turi būti šalia autobusų stoties. Tokios pastarųjų įstaigų koncentracijos nemačiau jokiame mieste. Net Varšuvos Zachodnia, savo vidiniu apšnerkštumu ir apsileidimu iš tolo pralenkianti Vilnių, neturi šalia jokių kioskelių su aludėmis. Stoties ir aludės funkcijos neturi nieko bendro ir neturėtų būti maišomos. Juk ar kada matėte kokį nors aludės klientą, įlipantį į tarpmiestinį autobusą? Arba atvykėlį iš kito miesto, nuėjusį tiesiai į aludę?
Antras klausimas – kodėl autobusų keleiviai turi praeiti pro tas aludes, tarsi pro miesto vartus? Sovietmečiu, beje, autobusų stotys vadintos miesto vartais, ir buvo statomos ne tik kaip funkcionalūs, bet ir miestą reprezentuojantys pastatai. Dabar gi aludžių ir kioskų eilės taip išdėstytos, kad iš kai kurių autobusų stotelių trumpiausias kelias į stotį veda būtent pro tas mėlynanosių vovkų ir fedių pamėgtas kioskelių „alėjas“. Sunku patikėti, kad iki šiol Vilniaus turistai ir svečiai, atvykę autobusais, turi prasibrauti pro stotį apjuosusį alubarių „fortifikacinį“ žiedą.
2
Išparceliuota stotis
Bet aludės – ne vienintelis dalykas, pro kurį reikia prasibrauti. Prie įėjimo yra ir „sargybos kioskelis“ – kebabinė. Vos už metro nuo durų stovinti kebabų sargyba skleidžia stiprų tokį stiprų tvaiką, nuo kurio net ir nebūnant vegetaru kartais šleikštu darosi. Be to, prie kiosko langelio sustoję žmonės trukdo praeiviams. Nežabotas stoties savininkų godumas privedė prie to, kad kiekvienas laisvas plotelis ir pastato viduje, ir lauke yra sutvarstytas ir išnuomotas.
Stoties viduje irgi verda prekyba: čia populiarūs beliašai, augalų sėklos ir kiniškas šlamštas. Dar visai neseniai praėjimas į keleivių laukimo salę (valstybės sostinės autobusų stotyje!) buvo taip užgrūstas prekeiviais ir juvelyro kiosku, kad tesiekė apie 1,5 m plotį. Po to, kaip ir šventame rašte, kažkas apsireiškė ir išvartė prekeivių stalus. Pagaliau kioskas perkeltas kitur, prekeiviai pravaikyti, o sienoje įrengtos švieslentės ir bilietų pirkimo automatai. Dabar čia jau galima laisvai judėti!
O kas yra laukimo salėje? Pasibaisėtinos kėdės. Jos yra labai keistų ir nepatogių proporcijų, juodos ir metalinės. Atrodo lyg specialiai suprojektuotos, kad ant jų niekas nesėdėtų. Bet čia irgi reikia pastebėti pažangą, nors ir per nago juodymą – kėdės nusuktos nuo švieselėmis ir reklamomis žybsinčių parduotuvių į kasas.
3
Kalėjimo tualetai
Toliau kalbant apie patogumus keleiviams, reikėtų paminėti tualetus. Jų yra du – vienas rūsyje, kitas pirmame aukšte. Ties įėjimais stovi didžiausios grotos-turniketai, pro kuriuos su didesne kuprine nepraeisi. Iš kur žinau? Iš karčios asmeninės patirties, kai užstrigau ir praradau 50 centų 🙂
Kodėl stoties keleiviai traktuojami kaip kokie kaliniai, kuriems reikia tokių turniketų? Rygos stotyje prie įėjimo sėdi paprasčiausia tetulė, ir ji dirba ne prasčiau, nei turniketas (nuotraukos čia).
4
Statu ir siaura
Ar žinojote, kad seniau stotis turėjo dvi laukimo sales? Viena buvo skirta tarpmiestinio, kita – priemiestinio susisiekimo keleiviams.
Deja, 2000 metais buvo įvykdyta nevykusi rekonstrukcija. Viena salė panaikinta – pirmame aukšte įrengtos smulkios parduotuvėlės, o antrame – IKI prekybos centras. Besiknisdamas viename senų knygų knygyne kaip tik radau naujai atidarytos IKI reklamą:
Bėda slypi šalia esančioje laiptinėje. Laiptai yra labai statūs, siauri, ir, žinoma, nėra jokio lifto. Negana to, durys ne automatinės, todėl sėkmės jums, jeigu nešatės didelius krepšius. Dar labai smagu, kai skubi į autobusą, o priešais tave visą laiptų plotį blokuoja vėžlio greičiu besiropščianti bobutė.
Kiek žinau, prieš rekonstrukciją iš atvykimo aikštelės į miestą buvo galima praeiti tiesiai pirmame aukšte (kur dabar yra Krido bistro). Tačiu dabar, jeigu atvykstate iš kito miesto ir norite greičiau nueiti iki stotelių, teks arba daryti lanką pirmame aukšte, arba naudotis šitais laiptais.
Beje, būtent prie IKI įėjimo galima arčiausiai privažiuoti automobiliu. Taigi, jeigu jus kažkas paveža iki stoties, jums irgi teks naudotis minėtais laiptais. O jeigu esate neįgalusis vežimėlyje ir jus čia atveža automobilis ar taksi, tai negalėsite naudotis IKI įėjimu ir turėsite daryti beprasmius lankus lauke.
Mano spėjimu, prieš rekonstrukciją buvusioje laukimo salėje buvo dar viena laiptinė, kuri buvo panaikinta. Gali būti, kad dabartinė baisioji laiptinė, kuria visi esame priversti naudotis, buvo tarnybinės paskirties ir net neprojektuota masiniam naudojimui.
5
Informacinis vakuumas
Nors pastaraisiais metais stotyje atsirado pirmosios švieslentės, informacijos vis tiek nėra pakankamai. Pavyzdžiui, prie autobusų išvykimo aikštelių nėra nė vienos švieslentės (kaip pvz., Rygoje ar Kaune). Jose būtų galima pranešti apie vėlavimus arba atšauktus reisus. Dabar gi informacija skelbiama tik per garsiakalbius, kurių garsus net ir gerą klausą turinčiam žmogui yra sunku suprasti.
Bet yra tokių atvejų, kai ir garsiakalbis tyli. Pavyzdys – vieno ilgojo savaitgalio sekmadienį norėjau važiuoti sekmadieniniu reisu. Jo nesulaukiau. Prie kasos langelio man paaiškino nerašytą taisyklę, kad jeigu ilgasis savaitgalis tęsiasi nuo penktadienio iki pirmadienio, tai sekmadienis laikomas šeštadienu, o pirmadienis – sekmadieniu!
Esu įsitikinęs, kad buvo ne vienas atvejis, kai žmonės autobuso nesulaukė ir plūduriavo informaciniame vakuume. Štai viena istorija, kai garsiakalbio pranešimo galimai visai nebuvo. Akivaizdu, kad reikia daugiau švieslenčių.
6
Be stogo
Prieš pabaigą – dar keletas įspūdžių iš autobusų laukimo aikštelės.
Čia yra nemažas trūkumas – laukimo paviljonai nesujungti su stoties pastatu. Suprantama, kad taip buvo padaryta, nes tai paprastesnis ir estetiškesnis variantas. Tačiau aš įsitikinęs, kad ir vilkas gali likti sotus, ir avis sveika: tikrai galima suprojektuoti stogą, kuris ir stoties nebjauroja, ir keleivius nuo lietaus apsaugo.
7
Ką pamato atvykę turistai
Deja, stotis ir iš šitos pusės apstatyta visokiais daiktais – laukimo paviljono gale yra konteineris siuntų terminalui, o šalia įėjimo stovi konteinerinis taromatas. Jeigu norite pasidėti bagažą keletui valandų, turėsite eiti į tą lauke esantį siuntų konteinerį, nes normalių automatinių spintelių pačiame stoties pastate nerasite. Beliašai svarbiau.
Ką pamato autobusu atvykstantis užsienietis? Pirmiausia kiekvienas naujai atvykęs keleivis išlipa šitame užkaboryje ir pamato akliną sieną su reklamomis. Tiesa, vaizdas gana tvarkingas, sienos neapklijuotos šimtais skelbimų, plytelės neišdaužytos. Tačiau kaip europinei sostinei norėtųsi geriau. Net ir tą akliną sieną galima kaip nors įdomiai aptinkuoti, išdažyti, apšviesti. Išlaidos nebūtų didelės, galima tiesiog surengti kūrybines dirbtuves pasikviečiant menininkus.
Tada atvykę keleiviai prieina įėjimą, kurio automatinėms durims pinigų buvo pagailėta. Paprastas duris darinėti nėra nei patogu, nei higieniška. Nors čia yra rampa, neįgalusis vargiai galėtų pravažiuoti pro siauras duris. Jokių nuorodų neįgaliesiems nėra.
Turiu pripažinti, šitas įėjimas iš lauko atrodo visai neblogai. Bet viduje, kaip minėjau, yra baisioji laiptinė ir visokios šmutkių krautuvės ir beliašų prekystaliai, užkariavę visus laisvesnius koridoriaus kampus.
Išvados
Jeigu viską perskaitėte iki šios vietos, tikiu, kad į pagrindinį klausimą „Kas blogai su stotimi“ atsakymus gavote.
Didžiausi trūkumai: stoginės nesujungtos su stoties pastatu; ties svarbiomis žmonių praėjimo vietomis išsidėstę smirdantys kebabai ir beliašai; nėra švieslenčių autobusų peronuose; nepritaikymas neįgaliesiems; siaura laiptinė be automatinių durų prie IKI parduotuvės.
Kas kaltas? Akivaizdu, kad stotis nusirito iki dabartinio lygio dėl menkos priežiūros, kvailų rekonstrukcijų ir apsileidimo.
Griauti negalima palikti: kur čia dėti kablelį?
Nors stoties išorinį vaizdą galima gana lengvai pagerinti išnaikinant kondicionierius, reklamas ir plakatus, viduje reikėtų rimtų pertvarkymų. Tačiau rezultatas vis tiek būtų nevykęs, nes esminė bėda yra funkcijų išdėstymas pastate. Turbūt patogiau būtų tiesiog nugriauti ir pastatyti naują pastatą, pasislenkant arčiau stoties žiedo (kur dabar yra aludės), kad sutrumpėtų keleivių vaikščiojami atstumai.
Tobulas variantas būtų kartu su geležinkelio stotimi integruota autobusų stotis, kai atstumas tarp autobuso ir traukinio minimalus. Vienas didžiulis ir patogus susisiekimo mazgas po vienu stogu, kartu su dengtomis miesto transporto stotelėmis ir dviračių aikštelėmis.
Gera naujiena yra ta, kad Vilnius Connect projekte kažkas panašaus ir siūloma. Bloga naujiena – tam tikri politikai nori pasižymėti ir sieks viską padaryti reikia kuo pigiau, paprasčiau ir greičiau. Autobusų stotis gal net nebus perkeliama arčiau traukinių ir liks savo vietoje!
Dabartinis stoties transporto mazgas galutinai buvo sukonstruotas prieš beveik 50 metų. Vilnius turi istorinį šansą pasielgti drąsiai: kardinaliai pagerinti mazgą remiantis pačia geriausia Vakarų Europos praktika. Ar keleivių vaikščiojami atstumai tarp stočių ir stotelių sutrumpės, ar viskas liks kaip sovietiniais laikais? Ar bus patogu persėsti iš autobuso į traukinį? Ar bus suprojektuotas nuo lietaus dengtas transporto mazgas, draugiškas dviračiams ir pėstiesiems, kaip užsienyje? Su specialiais borteliais? O gal viską paliksime taip, kaip buvo nubraižyta praeito šimtmečio generaliniame plane ir toliau darysime tik kosmetinius remontus?
* * *
Nuorodos
Bendra informacija
2019-11-11. madeinvilnius.lt Oficialu: Prie pokyčių stoties rajone jungiasi ir Autobusų stotis
100 minčių tinklaraštis
Stočių apžvalgos – straipsnių serija apie autobusų stotis.
- Laiko mašina su tupyklomis (atspėk miestą)
- Turistų košmaras Trakuose
- Rygos autobusų stotis: geriau už Vilnių?
Kas blogai su Vilniaus autobusų stotimi?- Niūriausia Lietuvos stotis. Lazdijai
- Nusmurgusi ir nusususi Druskininkų stotis
- Tuneliai, bariukai ir kiti užkaboriai. Warszawa Zachodnia stoties apžvalga
Vilniaus stotys: skaidyk ir naikink
100 minčių 
Manau tau reikėtų bendradarbiauti su WTF.Vilnius fb page. Tikrai naudingas junginys gautųsi 🙂
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person