Vilniaus stotys: skaidyk ir naikink

Vilnius transporto požiūriu dar neseniai svyravo ant bedugnės krašto. Laimei, naują dešimtmetį galime pasitikti su optimizmu, nes blogiausias scenarijus neišsipildė.

Jau praėjo dveji metai nuo Kauno autobusų stoties atidarymo. Kaunas ištaisė savo gėdą ir dabar turi pačią šiuolaiškiausią stotį Lietuvoje. Jeigu kažkam dar iki tol nebuvo aišku, tai tą dieną pagaliau paaiškėjo: Vilnius savo stotimis ir jų aplinka primena labiau primena ne Europos, o gilios Rusijos provincijos miestą.

Kaunas padarė Vilniui paslaugą – pagaliau pradėta diskutuoti apie autobusų stotį. Deja, paaiškėjo, kad bet kokius susitarimus pasiekti labai sunku, nes stotis gūdžiais 2000 metais buvo privatizuota ir dabar priklauso dviem privatiems savininkams. O jiems, panašu, ir dabartinė situacija tiko. Taigi privatus turtas – negi priversi žmogų daryti remontą savo privačiame pastate, jei jis to nenori?

Nuomonių buvo įvairių. Pažiūrėję į Kauno stotį, ir pažiūrėję į Vilniaus stotį, visi sutinko, kad reikia kažką daryti – arba remontą, arba nugriauti ir pastatyti naują. Bet savininkams nerodant didelio noro, reikėjo sugalvoti kažką kito. Pavyzdžiui, kad atsirastų antra autobusų stotis Fabijoniškėse. Atseit dvi stotys konkuruotų, bet bent jau viena iš jų būtų graži ir nauja. Dar vienas variantas buvo esamą stotį iškelti: panaikinti esamą, ir pastatyti naują Pilaitėje šalia vakarinio aplinkkelio.

Priemonės iš tikrųjų radikalios. Tik ar iš tikrųjų Vilniaus autobusų stotis tiek baisi, kad ją reikia kuo greičiau griauti ar iškėlinėti, manant, kad bet koks kitas variantas bus automatiškai geresnis, nei dabartinė situacija? Kur iš tikrųjų slypi esamos stoties trūkumai? Šis klausimas vertas atskiro straipsnio – skaitykite čia.

Tad ateities planų autobusų stočiai buvo įvairių. Deja, dauguma jų parodė labai ydingą posovietinį mąstymą ir absoliutų neišmanymą. Kad maži Lietuvos miestai daro fatalines transporto klaidas ir perkėlinėja stotis į užmiestį, galbūt nestebina. Bet kai tokie siūlymai pasigirsta sostinėje, darosi nesmagu. Verslo atstovų siūlomus sandėrius, akivaizdžiai ardančius transporto sistemą ir keliančius nepatogumų keleiviams, miestą valdantys ir projektuojantys asmenys rimtai vertina kaip alternatyvas!

Sostinės stotis – laukuose?

Jeigu verslininkai ar valdininkai prabyla susisiekimo tema, nieko gero nesitikėk. Vieni verslininkai siūlė statyti stotį Pilaitėje – už Vakarinio aplinkkelio, beveik laukuose, atkirstą nuo miesto plačiomis magistralėmis ir nutolusią nei pėstiesiems, nei dviratininkams nepatogiais atstumais. Kad dešimtmečius formuota miesto viešojo transporto sistema nepritaikyta tokiai situacijai, nėra ką ir kalbėti. Dar daugiau – išnyksta jungtis autobusas-geležinkelis, o nuo oro uosto nutolstama galutinai. Bet koks pastabus žmogus, važinėjęs Europoje, matė, kad skirtingos transporto rūšys tarpusavyje visokeriopai derinamos ir sutelkiamos mazguose. Tik Lietuvoje viskas priešingai.

Žinoma, stoties „kėlėjai“ susisiekimo problemos nepastebi ir nenori pastebėti. Tada svarbiausiomis problemomis tampa stoties išvaizda ir amžius. „Kėlėjų“ įsivaizdavimu, tik laukuose stovinti miesto (!) stotis gali būti švari ir tvarkinga. Tik užkampyje, vidury stovėjimo aikštelės pastatytoje pilkoje dėžėje, kažkur gigantiško prekybos centro kamputyje įgrūsta stotis gali būti verta europinės sostinės.

Dvi nevykusios stotys – geriau nei viena?

Kad verslininkai ir valdininkai bei jų planais susižavėję automobilistai neturi supratimo apie viešąjį transportą – nieko nuostabaus. Tačiau faktas, kad stoties iškėlimą siūlė ir miesto vyriausiasis architektas V. Pakalnis, liūdina. Žinoma, tai buvo savotiškas šantažas, kad privatus dabartinės stoties savininkas susizgribtų kažką daryti. Tačiau akivaizdžiai pasimatė, koks skurdus architekto suvokimas apie transportą. Anot jo, Pilaitėje turėtų stovėti antra stotis, kuri neva konkuruotų su dabartine, ir keleiviai esą tik išloštų.

Gerbiamas Pakalni, autobusų stotys nėra prekybos centrai ir autobusai nėra dešra. Jeigu miestelyje buvo viena parduotuvė ir staiga atsidarė dar viena, klientas, norintis nusipirkti dešros, išlošia, nes jis tos pačios dešros gali nusipirkti dviejose vietose. Tačiau pastačius antrą stotį, autobusų nepadaugės, nes, kaip žinia, keleivių vežimas nėra toks jau pelningas verslas.

Viešasis transportas dažnai veikia kaip savotiška grandinė arba tinklas. Tarpmiestiniu autobusu atvykę keleiviai persėda į priemiestinį ar miesto transportą ir atvirkščiai. Žodžiu, egzistuoja skirtingi lygmenys, ir keleiviai persėdimo mazguose „pereina“ iš vieno lygmens į kitą. Jeigu autobusų stotys būtų dvi, akivaizdu, kad dėl stoties įvažiavimo mokesčių ir kilometrų taupymo dalis priemiestinių ar tarpmiestinių autobusų maršrutų būtų sutrumpinti iki kažkurios vienos stoties. Tai reiškia, kad daugybė keleivių prarastų patogią persėdimo galimybę, nes abi stotis (ir geležinkelį) skirtų 30-45 minučių kelias. Net jeigu tarp stočių egzistuotų greitasis transportas (kuriam nei politinės valios, nei finansų artimiausiu metu tikrai neatsiras), eilinio keleivio situacija būtų elementariai nepatogi, nes vienas pilnavertis transporto mazgas būtų išdraskytas į du nevykusius.

Laimei, po kelerių metų grasinimų ir nežinios, išaušo šviesesnė diena: Sukirto rankomis su R. Šimašiumi: Vilniaus autobusų stotis nebus iškelta. Panašu, kad fatalinės klaidos buvo išvengta.

Rekomenduoju

Kiti straipsniai. Pažiūrėkite, ką tenka patirti pėstiesiems, kai vieni biznieriai iškėlė autobusų stotį kitame mieste, Viena kvaila smulkmenėlė prie kitos, ir išėjo absoliutus šlamštas: Šviesoforo įkaitai

Serija Stoties atgarsiai. Mano aprašytos stotys: Panevėžys, Trakai, Ryga, Vilnius

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s