Didmiesčio problema Nr.2 – trūksta aikštelių

Kas kaltas, kad miestuose trūksta automobilių stovėjimo aikštelių? Kiek jų reikia įrengti? Šita problema – tikras galvos skausmas Vilniui ir kitiems didmiesčiams. Praeitame įraše apžvelgiau spūsčių problemą, o dabar įsigilinkime į parkavimo bėdas…

Problema Nr. 1. Spūstys

Problema Nr. 2. Stovėjimo aikštelių trūkumas

Reikia suvokti keletą dalykų. Svarbiausia:

a. Parkavimas – neefektyvus

Daugybė vairuotojų skundžiasi, kad per mažai stovėjimo aikštelių. Tiesiog rėkia: pastatykit mums daugiau aikštelių, daugiau požeminių garažų, daugiau daugiaaukščių garažų!!!

vehicles parked inside elevated parking lot
Vietos švaistymas… Šaltinis: pexels.com

Tačiau pati automobilių stovėjimo (parkavimo) koncepcija yra nesąmoninga ir neefektyvi. Kad apskritai būtų įmanoma naudotis automobiliu, teoriškai privalo egzistuoti trys stovėjimo vietos. Viena – prie namų, antra – prie darbo, ir trečia virtuali vieta kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, prie prekybos centro, teatro, sporto klubo ir pan.

Tačiau kiekviena automobilio stovėjimo vieta prie namų ir darbovietės didžiąją dienos dalį užstatyta vos vienu ir tuo pačiu automobiliu. Vieno vokiško mobilumo tyrimo duomenimis, vidutiniškai automobiliu naudojamasi 71 minutę, tad jo stovėjimo laikas – 22 valandos ir 48 minutės. Reiškia, automobilis stovi 95 % laiko per parą!

Šie skaičiai aiškiai parodo, kad parkavimas ir milžiniškų stovėjimo aikštelėms skirtų plotų įrengimas yra neefektyvus.

b. Kuo daugiau aikštelių – tuo daugiau automobilių

Picture2
Hiustono centras

Paveikslėlyje matote Hiustono centrą (JAV). Svarbiausias prioritetas čia – nuosavas automobilis. Kad visi galėtų pasistatyti savo mašinas, reikia tiesiog milžiniškų aikštelių. Neretai miestų centruose – taip pat ir Hiustone – aikštelės užima net daugiau vietos, nei pastatai.

Parking_Houston_v2
Geltona – garažai, raudona – stovėjimo aikštelės, žalia – parkai. Aikštelių plotas (be garažų): 21,3%. Gatvės ir aikštelės kartu sudaro 64,7% viso ploto!

Lengva suprasti, kad tai irgi užburtas ratas. Kuo daugiau aikštelių pastatysime, tuo daugiau žmonių automobiliais ir naudosis.

c. Pėsčiųjų ir dviračių eismas taupo vietą

Į vieną automobilių stovėjimo vietą lengvai telpa dešimt dviračių. Taigi, jei tai automobilio stovėjimo vieta, tą patį plotą gali išnaudoti teoriškai 5-6 žmonės (bet dažniausiai – 1-2 žmonės). O jei tai dviračių stovėjimo vieta – tą patį plotą išnaudos net 10 žmonių.

Picture3

Mokydamasis Vokietijoje pažiūrėdavau į šimtus prie universiteto sustatytų dviračių ir susimąstydavau, kiek aikštelių ir garažų prireiktų, jeigu visi tie studentai staiga panorėtų atvažiuoti savo nuosavais automobiliais.

Dar vienas faktas – kai kurių JAV valstijų apskaičiavimais, bendras stovėjimo vietų skaičius yra 3-3,5 karto didesnis, nei automobilių kiekis toje valstijoje. Tai natūralu. Bet stabtelėkime minutei – visa tai reiškia, jog augant automobilizacijos lygiui, kiekvienam naujam automobiliui kažkur reikia užimti ir išasfaltuoti tris ar keturias stovėjimo vietas. Beprotybė.

Pastaruosius 50 metų miestai patyrė automobilių invaziją ir priespaudą. Visa miesto aplinka projektuojama ir pritaikoma nebe žmogui, o automobiliui. Juk nei intensyvaus eismo gatvėje, nei stovinčių automobilių prikimštoje siauroje gatvelėje būti nėra jauku. Nėra jokio stimulo ten leisti laiką.

Erdvė automobiliams ir jų stovėjimui – prarasta erdvė. Stovėjimo plotus galima panaudoti geresniems tikslams, ypač miestų centruose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Vietoj šimtų skardinių dėžių, galėtume pasodinti mėdžių, gėlių, žolės, nutiesti normalaus pločio pėsčiųjų/dviračių takus, įrengti lauko kavines.

Laikas atsipeikėti

Vakarų valstybės, tokios kaip Olandija, Danija, Vokietija jau senokai suprato, kad reikia rūpintis viešuoju transportu, dviračių takais, pėsčiųjų saugumu. Propaguoti automobilius miestuose yra beprotybė – taip sulauksime tik dar daugiau automobilių, asfalto, greitkelių, spūsčių, triukšmo, avarijų. O suteikę pėstiesiems, dviratininkams, viešajam transportui prioritetą sutaupytume vietos, lengviau išspręstume spūsčių ir parkavimo problemas. Ir ne tik – saugesnės gatvės, gyvesni senamiesčiai ir gyvenamieji kvartalai, didesnės mobilumo galimybės ir sveikesnis gyvenimo būdas teigiamai paveiktų visą miestą.

Jeigu jums kyla šie klausimai:

Kitos nuorodos

Parking_LittleRock_v2
Little Rock, JAV. Raudonai – automobilių aikštelės.

Šaltiniai

  • Gehl, J., Städte für Menschen, Berlin 2015, Jovis.
  • Dambeck, H., Stadtverkehr in Deutschland. Wem die Straße wirklich gehören sollte?, Der Spiegel, 15.09.2011, Nuoroda.
  • Randelhoff, M., Die größte Ineffizienz des privaten Pkw-Besitzes: Das Parken, Zukunft Mobilität, 23.02.2013, Nuoroda.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s