Kaip persodinti klaipėdietį į traukinį?

Šiandien pademonstruosiu, kaip galėtų atrodyti patrauklūs traukinių tvarkaraščiai šiaurės-vakarų Lietuvoje. Kaip galima užtikrinti patogų susisiekimą geležinkeliu į Šiaulius, Klaipėdą, Šilutę, Mažeikius, Panevėžį, Rokiškį?

Šis straipsnelis – ketvirtoji serijos „Kaip persodinti lietuvį į traukinį“ dalis. Pirmoje dalyje pasakojau apie du skirtingus požiūrius į geležinkelį, antroje dalyje rašiau, kur Lietuvai sekasi ir kur reikėtų padirbėti, o trečioje dalyje (Kaip persodinti vilnietį ir kaunietį į traukinį?) pademonstravau, kaip minimaliomis išlaidomis (be papildomų traukinių ir reisų) pagerinti susisiekimą tarp Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Kybartų. Todėl šiandien atėjo eilė visai šiaurės-vakarų Lietuvai su jos miestais ir miesteliais.

Primenu, kad sudarinėju tvarkaraščius pagal šveicarišką/austrišką/vokišką logiką – pagal integruoto taktinio tvarkaraščio logiką. Tai reiškia – su suderintais persėdimais, maksimaliai reguliariu kursavimu ir panašiai.

Vilnius–Šiauliai–Klaipėda, dabartiniai trūkumai

Jeigu pažvelgtumėte į Lietuvos geležinkelių žemėlapį, tai šis ruožas yra visos Lietuvos geležinkelių stuburas (ypač Jonava–Šiauliai). Iš principo tai yra vienintelis rytų-vakarų kelias, kertantis Lietuvą. Natūralu, kad čia vienaip ar kitaip turi pravažiuoti visi kroviniai, keliaujantys tarp Klaipėdos ir Kauno, Vilniaus bei Baltarusijos. Deja, kai kuriose vietose geležinkelis yra viso labo vienkelis – traukiniai negali prasilenkti. Todėl dabar pamažu reikiamose vietose statomi antrieji keliai, o per artimiausius kelerius metus nuo Kaišiadorių iki pat Klaipėdos visas ruožas bus elektrifikuotas – tada krovinius ir keleivius bus galima vežti galingesniais, greitesniais ir mažiau taršiais elektriniais traukiniais. Pigiau ir efektyviau.

Bet dabar pažvelkim į prieškarantininį tvarkaraštį.

Vilnius-Klaipeda 2020-02
1 pav. Prieš karantiną

Kaip matote, viename svarbiausių šalies maršrutų kursavo viso labo 6 traukinių poros per dieną (t.y. po 6 reisus iš abiejų galų). Vasaros savaitgaliais prisideda po vieną reisą per dieną atostogaujantiems. Tai buvo prieškarantininė situacija – aukščiausias „išsivystymo taškas“. Dabar dėl koronos po vieną rytinį reisą panaikinta ir liko 5 tr. poros per dieną.

Tačiau prieš kokį penkmetį situacija ruože Šiauliai–Klaipėda buvo turbūt prasčiausia – vos 3 poros, iš jų viena ekspresinė, todėl Telšiai ir Plungė turėjo tikrai kaimišką susisiekimą – po traukinį ryte ir vakare. Tiesa, aš čia neįskaičiavau lėtojo visur stojančio traukinio Radviliškis–Klaipėda, kuris važiuoja dukart per dieną (ryte ir vakare). Viską susumavus, Plungė ir Telšiai 2014 metais turėdavo vos 4 reisus į vieną pusę, 2020 m. prieš karantiną – 8 (dabar – 7).

Akivaizdu, kad siekiant didinti keleivių skaičių, reikia didinti ir reisų skaičių. Gal ir efektyvu leisti mažiau traukinių ir juos užpildyti 100 %, bet taip nepriviliojami nauji keleiviai. Be to, kiek teko domėtis, „Lietuvos geležinkeliai“ pilnai neišnaudoja esminio traukinio privalumo – galimybės didinti vagonų kiekį. Dyzeliniai traukiniai „Pesa“ yra fiksuoto dydžio – arba keliauja vienas 3 vagonų traukinys, arba du sukabinti traukiniai (t.y. 6 vagonai). Nei pridėsi, nei atimsi. Jeigu būtų naudojamas lokomotyvas ir atskiri prikabinami vagonai, jų būtų galima prikabinti pagal poreikį – 4, 8, 10 ar, ekstremaliais atvejais, net dar daugiau. Bet apie traukinių tipus ir pirkimus nerašysiu, nes šitų dalykų neišmanau, todėl koncentruosiuosi į tvarkaraščius.

Koks prieškarantininio tvarkaraščio principas? Ekspresiniai reisai stoja tik Šiauliuose, o lėtesni reisai ir kituose tarpiniuose miesteliuose (Kaišiadoryse, Jonavoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Telšiuose, Plungėje, Kretingoje), iš viso 8 kartus. Seniau, ekspresinių reisų nebuvo ir kiekvienas traukinys stodavo net 37 kartus! Dabar lėčiausi traukiniai savo maršrutą įveikia nebe per 4:32-55 val., bet per 4:18-26 val., tačiau 29-ios stotelės neteko 4-5 reisų per dieną. Kai kurioms stotelėms liko 2 reisai per dieną (pvz. Kretingalė šalia Kretingos), kai kurioms tik 2 reisai per savaitę (pvz. Baisogala, 2000 gyventojų)! Taigi, vietinis susisiekimas suprastėjo.

Bet grįžkim prie prieškarantininio tvarkaraščio principo. Po du reisus įvyksta ryte, per pietus ir vakare – pirmiau visada ekspresas, o tada po maždaug 30-60 minučių išvyksta greitasis. Taigi, per dieną 3 ekspresiniai ir 3 greitieji reisai:

Vilnius-Klaipeda 2020-02
1 pav. Prieš karantiną

Visi keleiviai gali keliauti tik arba ryte, arba per pietus, arba vakare. Vilniečiai, šiauliečiai ir klaipėdiškiai iš principo turi 6 reisus: dažniau rinksis ekspresinius reisus, tačiau gali pasinaudoti ir lėtesniais reisais, jeigu laikas labiau tinka. Tačiau ganėtinai stambių miestų Telšių ar Plungės gyventojai turi tenkintis tik 3 reisais per dieną. Be jų dar egzistuoja „kaimų“ traukinys Klaipėda–Šiauliai–Radviliškis, važiuojantis tik dukart per dieną (ryte ir vakare):

Klaipeda-Radviliskis 2020-02
2 pav. Prieš karantiną: visur stojantis Klaipėda–Šiauliai–Radviliškis traukinys

Kaip matyti iš 1 ir 2 pav., susisiekimas labai retas ir epizodiškas. Taip, lyginant su 2015 metais, tvarkaraščiai yra išties geresni (iš didesnių miestelių gyventojų perspektyvos) ir šiek tiek pritaikyti prie dirbančiųjų poreikių. Tačiau esminė problema išlieka: jeigu tarp jūsų pasirinktų miestų kursuoja vos 3-5 traukiniai per dieną, kokia tikimybė, kad jums tas laikas tiks ir pasirinksite traukinį? Turėti tokį varganą reisų skaičių yra tas pats, kas turėti per mažą antklodę – klok kaip nori, bet arba kojos, arba kaklas šals.

1 tikslas

Todėl iškeliu pirmąjį tikslą – visame Vilnius–Klaipėda ruože traukiniai privalo kursuoti ne rečiau, kaip kas 2 valandas. Kai kuriose Vakarų šalyse tokie dalykai yra netgi įstatymiškai ar kaip nors kitaip įtvirtinami. Tiesa, pagal Austrijos ir Vokietijos pavyzdžius, 2 valandų intervalas naudojamas regioniniams miestams ir geležinkelio atšakoms. Susisiekimui tarp didmiesčių dažniausiai taikomas 60 ar net 30 min. intervalas! Mums kol kas užteks 2 valandų intervalo.

Kodėl būtent 120 min.? Todėl, kad užsienyje laikoma, jog tvarkaraštis su didesniais negu 120 min. intervalais yra nebe taktinis. Tai yra ilgiausias dar pakenčiamas taktas, prie kurio keleivis dar gali prisitaikyti. Vokietijoje daugelis InterCity traukinių kursuoja kas 2 valandas (tiesa, vos atsiradus šiems traukiniams 8 dešimtmetyje, visų jų kursavimo dažnis buvo 1 valanda). Griežtai reguliarus kursavimas padeda žmonėms suvokti tvarkaraštį ir lengviau susiorientuoti – žmogus jaučiasi užtikrintesnis ir dažniau rinksis traukinį. Norint užtikrinti 120 min. intervalą, užtenka vos 7-8 reisų per dieną (primenu – prieš karantiną tarp Vilniaus ir Klaipėdos buvo 6 reisai).

Vienas nesenas pavyzdys iš Vokietijos – 2019 m. „DB“ paleido naują tolimojo susisiekimo InterCity maršrutą Warnemünde–Rostock–Berlin–Dresden su naujais traukiniais. Tvarkaraštis turi griežtą 2 valandų intervalą, išskyrus kelių minučių „pavaikščiojimą“. Kaip manote, gal labiau apsimokėjo paleisti traukinį kas 4 valandas? Arba kas 6? O gal kas 3 valandas ir 18 minučių bei kas 6 valandas ir 23 minutes? Ir arkliui aišku, kad ne! Čia ir slypi esmė – Warnemünde ir Rostockas gavo „dvivalandinę tolimojo susisiekimo jungtį“! Atitinkamai įvairiausi priderinti persėdimai gali įvykti kiekvieną kartą, būtent kas dvi valandas!

Bet grįžkime į Lietuvą. Ką gi daryti su ekspresais ir ne-ekspresais? Siūlau, kad abiejų rūšių traukiniai važiuotų atitinkamai kas 4 valandas, sudarydami bendrą 2 valandų intervalą:

3 pav. Siūlomas taktinis tvarkaraštis. Išvykimo laikai iš Vln. ir Klp.

Be abejo, čia matote ir tam tikrus sutankinimus ryte ir vakare. Jie yra tam, kad ir mažesniuose miestuose dirbantys bei gyvenantys keleiviai turėtų susisiekimą, nes ekspresiniai X traukiniai stoja tik Šiauliuose. Tolygus 2 valandų taktas išsilaiko tik dienos metu, tačiau piko metu taktas išsiderina keleivio naudai – su papildomais reisais.

2 tikslas

Antras užsibrėžtas tikslas – į pagrindinius miestus (Klp., Šia., Vln.) traukiniai privalo atvežti keleivius ir prieš darbą (~7:30), ir išvežti po darbo (17:30-18:30) bei vakare (~20:30).

a) Rytiniai reisai

Pagal prieškarantininį tvarkaraštį, prieš 8:00 ryto įmanoma nuvykti tik iš Klaipėdos į Šiaulius. Iš Vilniaus į Šiaulius traukinys atvyksta jau 8:10. Į Klaipėdą ir į Vilnių įmanoma anksčiausiai atvykti tik apie 10 val. ryto. Siūlau rytinius reisus iš Šiaulių į abi puses, kad į Vilnių ir Klaipėdą būtų galima atvykti apie 7:30. Be to, iš Klaipėdos ir iš Vilniaus pirmieji traukiniai turi pasiekti Šiaulius apie 7:30.

Žinoma, kai kurie iš šių traukinių iš savo pradinės stoties išvyks gana anksti, net apie 5 val. ryto. Turbūt mažai rasis keleivių, kurie nuolatos vyktų iš vieno pagrindinio miesto į kitą. Šie reisai labiausiai pasitarnaus mažesniųjų miestų keleiviams, važiuojantiems į darbą ir atvirkščiai: pvz., Telšiai–Šiauliai, Kėdainiai–Šiauliai, Jonava–Vilnius, Radviliškis–Šiauliai, Kretinga–Klaipėda. Jeigu traukiniai atvyksta į visus pagrindinius miestus (Vilnius, Šiauliai ir Klaipėda) ~7:30 ir išvyksta po 17-18 val., vadinasi, visų mažesniųjų miestelių gyventojai turės galimybę važinėti į darbą. Ir, aišku, epizodiniai keliautojai pasipelnys iš tokių patogių laikų – studentai pirmadienio ryte, verslininkai komandiruotėje ir pan.

b) Vakariniai reisai

Paskutinis traukinys iš Klaipėdos išvyksta anksti – 18:05 kai kurie žmonės dar dirba! Iš Vilniaus – 18:40. Siūlau Vilniuje ir Klaipėdoje paskutinius reisus padaryti apie 20:30. Tai optimalu, nes šitie traukiniai Šiaulius pasiektų iki 23 valandos ir ten baigtų darbą. Iš Šiaulių paskutiniai traukiniai išvyktų taip pat apie 20:30-21:00 abiejomis kryptimis ir pasiektų atitinkamus miestus apie 23 val. – geras laikas paskutiniams miesto autobusų/troleibusų reisams nuo stoties.

Traukiniai net ir su dabartiniu varganu reisų skaičiumi yra gana populiarūs. Įsivaizduokite, kiek esamų ir naujų keleivių pritrauktume, jeigu traukiniai kursuotų pagal čia apibrėžtus tikslus: kas 2 valandas ir su papildomais rytiniais bei vakariniais reisais!

3 tikslas

Ir galiausiai apibrėšiu trečią, bene svarbiausią, tikslą. Tai suderinti persėdimai! Tas maksimalus 2 valandų intervalas leidžia kurti pasikartojančius persėdimus į regioninius maršrutus. Vadinasi, pagrindiniai traukinių maršrutai gali „maitinti“ mažesnius maršrutus. Tai patogu ir keleiviui (jis gali keliauti negaišdamas daug laiko persėdimui), ir geležinkelių bendrovei (daugiau keleivių, jie keliauja ilgesnius atstumus).

Primenu, kad kol kas persėdimas kažkodėl nėra savaime suprantamas dalykas Lietuvoje, priešingai negu Vakarų Europoje. Be to, dar neturime jungtinio bilieto (kaip tik būtų proga įsivesti). Dabar prarandame keleivius – keleiviai važinėja pavieniais ruožais Vilnius–Šiauliai ir Šiauliai–Mažeikiai, bet dėl prasto suderinimo (t.y. nereguliarūs, reti, ilgi persėdimai) prarandame didžiąją dalį jungtinio ruožo Vilnius–Mažeikiai keleivių. Praeitame straipsnyje parodžiau, kaip puikiai „suderintas“ yra Vilnius–Marijampolė ruožas.

Natūralu, kad būtent Šiauliai taptų persėdimo mazgu, nes iš čia driekiasi du atšakiniai maršrutai: į Panevėžį/Rokiškį ir į Mažeikius. Perspektyvoje gali atsirasti ir trečias – į Joniškį. Tai, beje, buvo svarstoma praeitais metais!

„LG“ siūlė atidaryti maršrutą Šiauliai–Joniškis, tačiau rajono meras pasiūlymą atmetė, nes tai esą neaktualu.

„Jei­gu bū­tų siū­ly­tas tie­sio­gi­nis trau­ki­nys Vilnius–Joniškis ar­ba Šiauliai–Ryga, Vilnius–Ryga, ta­da bū­tu­me ta­rę­si dėl to­kios ga­li­my­bės ir są­ly­gų“

Štai ir atsispindi provincialus mero mąstymas – jis turbūt neįsivaizduoja, kad pasaulyje egzistuoja suderinti persėdimai. Kita vertus, gal ir patys „Lietuvos geležinkeliai“ šiek tiek kalti – nebando tokių suderintų persėdimų sukurti ir įtikinti mero. Taigi, kokia išvada? Pralaimėtojai čia yra Joniškio rajono gyventojai.

Pagal mano sukurtą integruotą taktinį tvarkaraštį Mažeikių gyventojai gautų suderintus persėdimus į Vilnių, o Panevėžio bei Rokiškio gyventojai – į Klaipėdą, Plungę, Telšius, Kuršėnus. Jeigu būtų paleistas tas nelemtas Joniškio maršrutas, tai jo keleiviai galėtų persėsti net į keturias kryptis.

Siūlomas taktinis tvarkaraštis

Tai pagaliau galiu jums pilnai parodyti visus tris išsikeltus tikslus atitinkantį tvarkaraštį:

4 pav. Siūlomas tvarkaraštis.

Kaip visada, pilkame fone žymimi traukiniai, iš/į kuriuos galima persėsti. Lentelėje nepažymėti galimi persėdimai Šiauliuose – juos išvysite kitoje dalyje.

Kad persėdimai Šiauliuose abiem kryptim būtų įmanomi, reikia, kad į Klaipėdą ir iš Klaipėdos važiuojantys traukiniai „susitiktų“ Šiauliuose ir tenai apsikeistų keleiviais su regioniniais traukiniais. Čia yra esminis šio tvarkaraščio principas, kuris gerai matosi vaizdiniame tvarkaraštyje (kairėje pusėje, raudoni ir mėlyni rutuliai):

Vilnius–Silute vizualus
5 pav. Siūlomo (kairėje) ir prieškarantininio (dešinėje) tvarkaraščių palyginimas

Raudonos linijos žymi ekspresinius traukinius X, mėlynos – regioninius ekspresus REX, žalios – regioninį „lėtąjį“ traukinį R.

Dabar maršrutui Vilnius–Klaipėda reikia 4 traukinių (2 ekspresiniams reisams ir 2 ne-ekspresams), o pagal mano tvarkaraštį reikėtų 7 traukinių (3 – X reisams, 4 – REX reisams). Lėtajam „kaimų“ maršrutui Radviliškis–Klaipėda reikėtų, kaip ir dabar, 2 traukinių. Kadangi visas ruožas bus elektrifikuotas, tai turbūt visus suplanuotus reisus pavyktų įvesti tik jau nusipirkus naujus elektrinius traukinius.

Niuansas su lėtuoju R 31 traukiniu „Klaipėda<>Radviliškis“

Tiesa, čia turiu paminėti vieną aspektą su traukinių nakvojimais ir pasiskirstymu. Dabartinis „kaimų“ traukinys į Klaipėdą iš Radviliškio ir Šiaulių atvyksta tik 8:54. Logiška, kad šis lėtasis traukinys turėtų atvykti 7:30 – Kretingos ir kaimelių gyventojų galėtų atvažiuoti į darbą Klaipėdoje. Tačiau pagal mano tvarkaraštį patogiausia, kad šį rytinį „lėtąjį“ R reisą atliktų traukinys, likusią dienos dalį važiuojantis kaip REX regioninis ekspresas (mėlyna ištisinė linija, 5 pav.). Taigi, šis traukinys pradeda darbą 4:19 Radviliškyje kaip lėtasis R, tada Klaipėdoje pavirsta REX’u: suvažinėja į Vilnių ir atgal, o tada iš Klaipėdos išvyksta vakariniu REX reisu 20:35, atvyksta į Radviliškį prieš 23 val. ir ten nakvoja:

Vilnius–Silute vizualus
5 pav. Siūlomo (kairėje) ir prieškarantininio (dešinėje) tvarkaraščių palyginimas

Dabartiniai lėtieji „kaimų“ traukiniai yra du – vienas nakvojantis Klaipėdoje, kitas Radviliškyje. Jie ryte išvažiuoja į priešingus miestus ir vakare grįžta. Pagal mano tvarkaraštį viskas irgi būtų buvę taip pat, tačiau minėtasis REX traukinys yra „pasivogęs“ rytinį lėtąjį reisą Radviliškis–Klaipėda. Tačiau vakarinio lėtojo reiso Klaipėda–Radviliškis 18:38 nėra kam aptarnauti, jeigu atsisakyčiau Radviliškyje nakvojančio lėtojo traukinio. Todėl darau taip – Radviliškyje nakvojantis lėtasis traukinys R (žalia ištisinė linija) išvyksta 15:16 ir 18:27 atvyksta į Klaipėdą. Po trumpos atstovos, 18:38 važiuoja atgal link Radviliškio, iš Klaipėdos į Kretingą ir kaimelius išvežiodamas dirbančiuosius.

Ar tikrai gerai leisti vakarinį lėtąjį reisą iš Klaipėdos 18:38? Tai yra geras laikas, nes ir 17:00, ir 18:00 darbą baigiantys žmonės gali šiuo reisu pasinaudoti (dabartinis reiso laikas panašus – 18:25). Tokia pačia logika vadovaujuosi ir Šiauliuose. Dabartinis išvykimo laikas iš ten yra 16:36, aš siūlau 18:35. Tiesa, Telšiuose šis traukinys būna jau 19:38, Plungėje dar vėliau, todėl darbą tuose miestuose ir miesteliuose baigiantiems žmonėms netinka. Štai čia pasitarnauja praeitoje pastraipoje paminėtas R reisas iš Radviliškio 15:16. Šiauliuose traukinys būna dar gana anksti (15:50), todėl daug darbuotojų nepaims, tačiau Telšiuose būna jau 16:53, o Plungėje 17:24. Taigi, iš Telšių ir Plungės jau galima tikėtis dirbančiųjų, kurie gauna galimybę važiuoti namo į savo kaimelius apie 17 valandą.

Pagal mano siūlomą tvarkaraštį Telšių, Kėdainių, Jonavos, Plungės, Kretingos gyventojams maksimalus laukimo laikas – 4 valandos. Taip pat egzistuoja papildomi reisai ryte ir vakare. Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje maksimalus intervalas – 2 valandos. Štai koks galėtų būti padorus tvarkaraštis.

Dėmesio. Gavęs pastabų, šiuos tvarkaraščius patobulinau. Mano naujausius siūlomus tvarkaraščius rasite naujame apibendrinamajame straipsnyje apie integruotą taktinį tvarkaraštį Lietuvai:
Siūlau Lietuvai naują traukinių tvarkaraštį. Lietuvos taktas

Post Scriptum

Beje, kad Šiauliai taptų persėdimo mazgu – tai nėra originali idėja. Esą buvo kažkoks straipsnis Nepriklausomybės pradžioje. Be to, štai vienas įdomus 2009 m. straipsnis apie LG padėtį ir Šiaulius kaip persėdimo mazgą: AR „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ PAKARTOS BRITIŠKAS KLAIDAS? Siūlau paskaityti ir komentarus.

Internetinių forumų diskusijose taip pat ne vienas žmogus buvo šią mintį užrašęs. Tačiau turbūt dar niekas nebuvo sudaręs konkretaus tvarkaraščio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s