Kaip persodinti lietuvį į traukinį? 1 dalis

Apie keleivinius traukinius ir geležinkelius galima galvoti dvejopai.

Lietuvoje pastaruosius 30 metų galvota taip: geležinkeliai yra kažkoks XIX amžiaus reliktas, visiems keliantis tik problemas, o keleiviniai traukiniai nepelnytai siurbia dorų mokesčių mokėtojų pinigus, kad kelios automobilio neturinčios bobutės galėtų nuvažiuoti į gretimo miestelio polikliniką (tegul pėsčiom vaikšto!). Kitaip tariant, viską reikia panaikinti, išardyti ir parduoti.

Antras požiūris, kuriuo vadovaujasi tokios šalys kaip Nyderlandai, Šveicarija, Austrija, Vokietija – geležinkelis yra gyvybiškai svarbus XXI amžiuje ir į jį reikia smarkiai investuoti, nes tai yra esminis įrankis kovoje su klimato kaita, tarša, spūstimis ir žūtimis keliuose. Geležinkeliai užtikrina greitą, patogų ir efektyvų krovinių ir keleivių pervežimą.

Netgi automobilius mylinti Vokietija, kuri jau ne vieną dešimtmetį geležinkelių sąskaita taupė iki negalėjimo, karpė traukinių reisus, išardė ir apleido tūkstančius kilometrų bėgių, dabar atsigręžė į šią transporto šaką ir pradėjo investuoti milijardus. Išsikeltas ambicingas tikslas – iki 2030-ųjų pervežti dvigubai daugiau keleivių. Bus sugrąžinti panaikinti keleiviniai traukiniai, perkami nauji traukiniai, tarpmiestiniai greitieji ICE tarp pagrindinių miestų kursuos kas pusvalandį, o visoje šalyje įsigalios taktinis tvarkaraštis, padėsiantis užtikrinti greitus ir patogius persėdimus, reguliarų ir dažną kursavimą bei punktualumą.

Galima pasidžiaugti, kad prieš keletą metų „Lietuvos geležinkelius“ pradėta reformuoti ir valyti nuo korupcijos. Rezultatas matosi – pagaliau rūpinamasi ne vien pelningu krovinių vežimu, bet ir keleivio patogumu. Rodos, požiūris pasikeitė iš maždaug „taupykim ir naikinkim“ į „investuokim ir plėskim“. Atėjo laikas, kai keleiviniai traukiniai kursuoja ne dėl varnelės, o dėl žmonių – tvarkaraščiai iš nesąmoningų virto į patenkinamus, atsirado daugiau reisų, nebegrasinama visko panaikinti dėl nuostolingumo. Atskyrus ir pervadinus keleivių vežimo bendrovę į „LTG Link“, šiek tiek pagerėjo reikalai su informacijos pateikimu ir grafiniu dizainu, netrukus atsiras bilietų pardavimo automatai.

Nuostabu, kad tokie pokyčiai vyksta (sakau visiškai rimtai). Vis dėlto, mano nuomone, dabar pats laikas smarkiai susirūpinti traukinių tvarkaraščiais, nes tai dažniausiai ir yra toji priežastis, kodėl žmonės nevažinėja traukiniais. Žinoma, informacijos pateikimas, bilietų automatai ir kiti dalykai irgi yra svarbūs, tačiau galų gale viskas „susiveda“ į traukinių tvarkaraštį. Traukiniai gali būti naujoviški ir greiti, stotys – gražios, bilietų automatai – patogūs, tačiau jeigu į stotį atėjęs keleivis pamatys, kad dabar traukinys „stovi garaže“ ir atvažiuos tik po keturių valandų, tai viskas yra perniek.

lt1-re
Regioninis ekspresas (RE) Vokietijoje

Šioje naujoje straipsnių serijoje panagrinėsiu susisiekimą traukiniais Lietuvoje. Kodėl pervežame mažiausiai keleivių visoje Europoje? Kaip situaciją pakeisti į gerąją pusę? Kaip atrodytų tvarkaraščiai, maršrutai, traukinių rūšys ir keleivių informavimas, jeigu būtų remiamasi Šveicarijos, Austrijos ir Vokietijos patirtimi?

Kaip traukinį paversti transporto priemone „Nr. 1“ didelei daliai Lietuvos gyventojų?

Tokių dalykų nepamatysite niekur, išskyrus šitą tinklaraštį. Jau greitai paskelbsiu tolimesnius serijos „Kaip persodinti lietuvį į traukinį?“ straipsnius.

2 dalis. Keleiviniai lūzeriai ir krovininiai čempionai. Trumpa apžvalga
3 dalis. Lietuvos taktas

O apskritai apie patogius ir pažangius taktinius tvarkaraščius galite esu parašęs du straipsnius:
Apie ką traukinių keleiviai net nesvajoja
Kaip sukurti tobulą autobusų tvarkaraštį Lietuvos miestams?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s