Berlyno gėda

Vakar dieną, spalio 31-ąją, Berlyno istorijoje įvyko dešimtmečio įvykis. Atsidarė ilgai lauktas naujas Berlyno Brandenburgo oro uostas (BER), jau dabar plačiai žinomas Europoje ir net už jos ribų. Žinomas blogąja prasme – kaip vokiečių nesėkmė. Šis oro uostas, tiksliau, jo statybų epopėja, liūdnai pagarsėjo kaip punktualių, kruopščių ir tvarkos paisančių vokiečių feilas.

Kai į iškilmingą statybų pradžios šventę 2006-aisiais susirinkę aukšto rango politikai įsmeigė savo kastuvus į žemę, niekas nė neįtarė, kad naujasis Berlyno ir Brandenburgo žemių tarptautinis oro uostas taps pajuokos objektu ir pinigų siurbimo mašina. Atidarymas turėjo įvykti 2011 m., tačiau prireikė net šešis kartus nukelti šį įvykį – iki pat 2020 m. spalio 31 dienos.

Nemaloniausias „siurprizas“ įvyko 2012 metais, likus trims savaitėms iki planuoto pavėlinto atidarymo. Pagal ekspertų išvadas, dūmų šalinimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemos buvo įrengtos netinkamai, todėl neįmanoma saugiai eksploatuoti oro uosto. Nuo to laiko teko išsrėbti nemažai prisivirtos košės – keisti elektros laidus, ventiliaciją, duris ir taisyti visokį kitokį statybinį broką. Kaip pavyzdys – eskalatorius nuo požeminės geležinkelio stoties buvo per trumpas ir žmonės dar būtų turėję papildomai įveikti tris pakopas.

Jeigu 2006 m. planuota, kad naujasis oro uostas kainuos 2 mlrd. eurų, tai šiandien išlaidų eilutėje įrašyta trigubai didesnė – apie 5,96 mlrd. eurų siekianti suma. Tačiau čia istorija nesibaigia – dėl sumažėjusių skrydžių skaičiaus vien per šiuos ir ateinančius metus prireiks apie 850 mln. eurų vien oro uosto išlaikymui.

*

Kodėl Berlyno Brandenburgo oro uostas tapo katastrofa?

Jau statybų metu buvo sugalvota šį bei tą pakeisti, pavyzdžiui, įrengti papildomus vartus ar net visą papildomą aukštą. Papildomi keleiviai, jų judėjimas, papildomos patalpos ir tualetai nesiderino su jau suplanuotomis inžinerinėmis sistemomis, todėl jau čia atsirado pirmosios kolizijos.

Antra bėda buvo statybų priežiūra. Kad projekte galėtų dalyvauti ir vidutinio dydžio vietinės statybų įmonės, darbai buvo suskaidyti į smulkesnius paketus, todėl neišvengiamai atsirado problemų su koordinacija ir grafiko laikymusi. Be to, atrodo, kad apie statybvietėje kilusius sunkumus būdavo stengiamasi tylėti ir nepranešti aukštesniems asmenims, manant, jog viskas kažkaip išsispręs. Dar vienas sprendimas, galimai užvilkinęs procesą – 2012 metais buvo nuspręsta išmesti projektuojantį architektų biurą už borto ir nusamdyti naują. Dėl to galimai dingo dalis brėžinių, prapuolė dalis žinių ir šiaip iškilo papildomų problemų.

Ir galiausiai pats atidarymo termino nukėlimas tapo rimta bėda. Griežti saugumo reikalavimai pastatams ir įrangai nuolatos keičiasi, todėl net neatidarius oro uosto jau prireikė kai kuriuos esamus dalykus pirkti ir įrengti naujai. Pavyzdžiui, visus kompiuterių ekranus. Kitas dalykas – terminale turėjusios įsikurti parduotuvės ir restoranai jau buvo pasiėmusios paskolas ir nusipirkusios įrangą ir beveik viską įsirengusios prieš planuotą 2011-2012 metų atidarymą. Daug kur ta įranga jau savaime paseno, nuvertėjo ir tuščiai stovėdama sugeneravo tik nuostolį. Tarkim, kavinės įsigytos orkaitės garantinis laikotarpis buvo 10 metų – ir jis beveik baigėsi, nes praėjo jau 9 metai.

*

Tad štai po 14 metų nuo statybų pradžios – kai skrydžių rekordiškai mažai – oro uostas pagaliau tyliai, be jokių švenčių, atveria savo duris. Tiesa, šioks toks sujudimas vakar jau buvo: tik ne šventinis, o protestinis. Vieni klimato aktyvistai bandė blokuoti pakilimo taką, kiti iškabino didžiulius transparantus, o treti prisiklijavo prie lėktuvo durų. Demonstrantų manymu, aviacinį susisiekimą reikia ženkliai apriboti, o vidinius skrydžius apskritai nutraukti ir jokiu būdu neatidarinėti naujo milžiniško oro uosto.

Naujasis BER pamažu perims keleivius iš 1974 m. atidaryto Berlyno Tėgelio oro uosto (TXL), kuris bus uždarytas po savaitės. Kol vyko projektavimas ir ilgai užsitęsusi statyba, keleivių srautai Berlyno oro uostuose spėjo nemažai išaugti, todėl naujasis BER jau tik vos vos viršys reikiamus (prieškoroninius) pajėgumus. Deja, plėtra bus sunkoka, nes BER nebuvo suprojektuotas taip toliaregiškai. Todėl lėktuvų keleiviams teks pavaikščioti nemažus atstumus…

Bet kol kas apie tuos perspektyvinius keleivius niekas negalvoja, nes dabartiniai srautai siekia tik 25 % buvusių. Perspektyvos neaiškios. Aišku tik viena – Vokietija turbūt nestatys nė vieno naujo oro uosto. Vargiai įmanoma, kad atsirastų dar vienas toks milijardinis projektais su žemių išpirkimu, žmonių iškėlimu ir brangiomis statybomis. Nei aplinkiniai gyventojai, nei klimato aktyvistai, nei politikai to negalėtų net įsivaizduoti. Bet Lietuva, jau turėdama du pagrindinius oro uostus, planuoja savą megaprojektą… Ką gi.

Skaitytojau, jeigu įdomu, prenumeruok FB puslapį. Šiame tinklaraštyje rašau apie miestus ir jų problemas: stotis, tvarkaraščius, sankryžas, stoteles, šaligatvius ir kitus dalykus. Ateityje apžvelgsiu dar įdomesnius transporto megaprojektus iš Vokietijos.

Photo/Map: Arne Müseler / arne-mueseler.com / CC-BY-SA-3.0

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s