Šviesoforo įkaitai

arba Pėstysis – persona non grata

„Kažin ar dar yra Lietuvoj tokių sankryžų?“

– nepažįstamas žmogus (laukdamas žalio šviesoforo)*

Šiandien papasakosiu, kaip viešojo transporto keleiviams ir pėstiesiems galima komplikuoti gyvenimą.

Pirma: iškelti autobusų stotį iš miesto centro į pakraštį.

Antra: nugrūsti stotį į tolimiausią sklypo kampą, nes parduotuvė su savo aikštele, žinoma, yra svarbesnis objektas**.

st4
st3

Trečia: be saiko platinti gatves, kad keleiviams reikėtų pereiti 14 eismo juostų.

st5

Ketvirta: panaikinti vieną pėsčiųjų perėją, kad automobiliai lauktų trumpiau, o kai kuriems pėstiesiems į stotį tektų eiti per 20 eismo juostų (apie 5-6 minutes praleidžiant vien sankryžoje).

st2

Čia kalbu apie Alytų. Apie vieną sankryžą, kurios šviesoforo pinklėse gal ir patys pravažiuodami atsidūrėte. Taip, tai ta pati sankryža, kur labai ilgai laukėte žalios spalvos.

Bet mano tikslas nėra tiesiog aprašyti nekokią sankryžą. Mano tikslas – parodyti jums ekstremumą, atsiradusį dėl durnų sprendimų.

Vieni durni sprendimai prisidėjo prie kitų durnų sprendimų, ir susidarė durnų sprendimų grandinė. Rezultatas – nevykusi padėtis, kai viešojo transporto keleiviai yra priversti sugaišti labai daug laiko vaikščiodami tarp stoties ir stotelių. Smulkmenėlė prie smulkmenėlės, ir viskas susidėjo į vieną didžiulį gumulą.

Dabar persėsti iš tarpmiestinio į miesto autobusą tikrai nepatogu. Pats savo kailiu patyriau. Atrodė, laiko persėdimui yra pakankamai, 4-5 minutės. Atvažiuoju į Alytų, bet tarpmiestinis autobusas, prieš įvažiuodamas į stotį, turi laukti kvailojoje sankryžoje kokias 3 minutes. Kai pagaliau išlipu stotyje, turiu pereiti visą parduotuvę ir jos automobilių aikštelę, tada prieinu prie kvailosios sankryžos ir pakliūnu į šviesoforo pinkles. Bet šviesoforų man reikės pereiti tris (per 20 eismo juostų), o reikiamas autobusas jau beveik stotelėje! Laimei, prieš atvažiuodamas į stotelę, autobusas pats įstrigo kvailojoje sankryžoje laukdamas žalio signalo. Tačiau didelių vilčių puoselėti neverta – jam šviesoforas tik vienas (3 min), o man – trys (6+ min). Tad griebiuosi paskutinio šiaudo ir perbėgu gatvę panaikintos perėjos vietoje. Spėjau!

Persėdimas viešojo transporto keleiviams turi būti maksimaliai patogus ir trumpas.

Kitu atveju viešasis transportas praras konkurencingumą. Kaip persėdimus paversti trumpais ir patogiais? Pirma, reikia gerai priderinti tvarkaraščius. Šveicarai, austrai ir vokiečiai jau daro tokias fiti-miti įdomybes su tvarkaraščiais, kad Lietuvai – tik pasvajot. Apie šitą sistemą – „sutaktintą“ tvarkaraštį – parašiau atskirą straipsnį.

Antra, pati persėdimo vieta turi būti patogi. Vakarų šalyse autobusų stotelės įrengiamos prie pat traukinių stočių: kartais keleiviai gali persėsti net nenulipę nuo tos pačios platformos. Jiems dažniausiai neprireikia pereiti 20 juostų, laukti 3 šviesoforų, eiti 300 metrų per lietų.

Kai kitą kartą iš stotelės eisite pro automobilių aikštelę į prekybos centrą, pamąstykite. Kodėl arčiausiai įėjimo yra aikštelė, o stotelė – kažin kur toliausiai? Automobilių vairuotojai ir taip turi pranašumą – gali važiuoti iš taško A į tašką B. Jeigu jie jau turi tokią privilegiją, tai gal būkim sąžiningi ir pagalvokim apie mažiau privilegijuotų žmonių patogumą – neverskime jų vaikščioti ratais kvadratais per perėjas ir grūstis tarp pristatytų mašinų.

st1

Ekstremalus eksperimentas

Po kurio laiko pasiryžau atlikti bandymą – išmatuoti, kiek tiksliai laiko pėsčiajam užtrunka laukti žalio šviesoforo.

Pirminis planas – pereiti vieną perėją. Palaukiau, kol užges žalias signalas ir paleidau sekundmatį. Nutariau nespausti šviesoforo mygtuko, nors galimybė ir labai viliojo. Sakykim, kad aš paprastas praeivis ir užsimiršau. Ir ką jūs manote – praėjo 11 minučių! Neiškenčiau ir paspaudžiau mygtuką, nes nenorėjau praleisti viso gražaus vasaros vakaro prie šviesoforo… Kai užsidegė žalia, iš viso buvo praėję 13 minučių ir 35 sekundės***! Įdomu, kas būtų, jei mygtuko nebūčiau paspaudęs.

Smulkmenėlės

Per dažnai nuvertiname smulkmenas. Atrodo, koks skirtumas, kaip padarysi vieną ar kitą menkniekį – juk niekas per daug nepasikeis. Koks skirtumas, ar stotis šimtu metrų arčiau, ar toliau? Ar gatvė turi tris, ar keturias juostas? Bet gyvenime viskas susivynioja kaip sniego riedulys, ir tada kiekviena smulkmenėlė atsirūgsta. Arba atvirkščiai – padeda.

Dažnai tik matydami ekstremumus, tik išmodeliavę situacijas toli į ateitį, vos ne iki absurdo, galime iš tikrųjų suprasti, kokį sprendimą priimti. Tikiu, kad pamatę šią sankryžą, suprasite, kokio ekstremumo reikia vengti. Stočių iškėlinėjimo, besaikių magistralių, perėjų naikinimo, tvorelių statymo.

Jau tris dešimtmečius statome tik savo automobiliams pritaikytus ir pėstiesiems priešiškus miestus. Reikia daryti viską, kad kiekvienu nauju projektu, kiekviena perėja, kiekvienu šviesoforu ir kiekviena gatve artėtume prie kiekvienam žmogui draugiško miesto. Ir jeigu kas nors užsimanys pastatyti kokią naują stotį (pvz., Vilniaus biznieriai Pilaitėje) už dešimties prospektų ir aplinkkelių, galbūt pamąstysite dukart, prieš entuziastingai suplodami katutėmis.


Pastabos

* Tai ne išsigalvojimas. Atėjęs prie šviesoforo nepažįstamasis iš tikrųjų taip man pasakė.

** Kai ši autobusų stotis buvo atidaryta, daugybė žmonių net nesuprato, kur ji yra. Vienintelėje pusėje, nuo kurios ateina keleiviai (t.y. „Maximos“ pusėje) iš pradžių net nebuvo užrašo „Autobusų stotis“. Atsimenu, kaip važiuodami miesto mikriuku, sutrikę žmonės klausinėdavo, kur ji. „Tenai, už Maximos!“

*** Eksperimentą vykdžiau 19:59-20:13 val. pirmadienio vakarą. Žinoma, mašinoms nereikia laukti 13 minučių, o tik apie 3!

P. S. Štai kokios sąvokos ir kokios priemonės naudojamos XXI a. mieste. Šitos pastraipos kažkas nepasigėdijo įdėti ir į „Darnaus“ judumo planą:

Saugaus eismo komisijos 2017-08-25 posėdyje <…> nutarta panaikinti pėsčiųjų perėją <…>, nes šioje perėjoje yra itin mažas pėsčiųjų srautas, ir pakeisti <…> šviesoforo darbo ciklą taip, kad padidėtų sankryžos pralaidumas miesto kryptimi. Naikinant perėją, nuimti šviesoforo sekcijas ir išardyti šaligatvio dalį, kad pėstieji ir dviratininkai nebūtų klaidinami, įrengti tvorelę, perprogramuoti šviesoforą taip, kad maksimaliai padidėtų pralaidumas į miestą.

(79 psl.)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s