Kaip vystyti dviračių takus: nuo apdažyto šaligatvio iki velogreitkelio

Lietuvoje į dviračių takų tiesimo klausimą nežiūrima rimtai. O jeigu koks vienas ir nutiesiamas, jis būna siauras, išklotas trinkelėmis, baltų dažų juostele atskirtas nuo šaligatvio, be perėjų, ženklų, dviratininkams skirtų perėjų ir šviesoforų. Kol Lietuvos valdininkai ir projektuotojai dar nėra net matę normalių dviračių takų, Olandijoje jau seniai nutiesti netgi tarpmiestiniai dviračių greitkeliai.

Dviračių greitkeliai šiandien

Olandijos dviračių greitkeliai kerta miestus skersai, arba sujungia du miestus. Bet kaipgi tas greitkelis atrodo, nejaugi su sužymėtomis juostomis, dviejų lygių sankryžomis ir kelio ženklais? Gal ir keista, bet – iš dalies taip. Savaime aišku, nėra reikalo įrengti kokias nors greitėjimo/letėjimo juostas ir panašiai. Paprasčiausiai dviračių tako viduriu nupiešta punktyrinė linija. Dviejų lygių sankryžos? Taip, sankirtose su automobilių keliais, tam, kad būtų užtikrintas saugumas ir važiavimas be sustojimų. Kelio ženklai? Jeigu dviračių taką kerta gatvė, stovi ženklas, nurodantis, ar dviratininkams yra pirmenybė. Taip pat, ten, kur dviračių take staigus posūkis, būna pastatytas ryškus ženklas ar tvorelė su atšvaitais. Bet kokiu atveju, čia pakalbėjau apie paprastą dviračių taką – dviračių greitkelyje dažniausiai nėra nei sankryžų, nei staigių posūkių. O to greitkelio plotis – apie 3 m.

Vienas kalbėtojas iš TED pasakė tokią mintį: dabartiniai automobilių keliai yra tarsi tiltai ant žemės. Kad gatvėje neatsirastų provėžų nuo automobilių svorio, reikia kieto pagrindo, gerų medžiagų, kartais net dedamos betoninės plokštės ir t. t. Visa tai kainuoja gan brangiai. Kalbėtojas siūlo tiesti dviračių greitkelius: jiems nereikia tiek brangiai kainuojančių medžiagų. Juk nuo dviračių nesusmenga asfaltas.

Kiek žmonių naudojasi dviračiais Olandijos ir Lietuvos miestuose

Mano nuomone, dviračių takai būtinai turi būti tiesiami. Asfaltuoti, šalia visų pagrindinių gatvių, su atskirom perėjom ir šviesoforais. Pavyzdžiui, Amsterdame nuo 40-60 % visų kelionių vyksta dviračiu. Tuo tarpu…

Vilniuje dviračiais atliekamų kelionių dalis sudaro vos 0,6 % (1980 buvo 0,1 %, taigi dviratininkų eismas išaugo maždaug 6 kartus), Kaune – 0,7 %.

Šaltinis: tinklaraštis „Miestų transportas“

Tik 6 žmonės iš 1000 Vilniuje važiuoja dviračiu… Tiesa, Senamiestyje, ypač vasarą, situacija kiek kitokia:

…nuo 2003 iki 2014 metų Vilniuje žmonių, keliaujančių dviračiais, skaičius centrinėje senamiesčio dalyje vasarą stipriai padidėjo – nuo 0,2 iki 7,5 procentų.

Šaltinis: lrytas.lt (2014 m.)

Nors ten tarsi ir pėstiesiems bei dviratininkams draugiškesnė aplinka, yra Cyclocity dviračių nuomos punktų, tačiau skaičiai vis tiek be galo maži. Gal tokią situaciją lemia siauros gatvelės, žiopsantys turistai bei normalių dviračių takų nebuvimas…

* * *

Žinoma, normalių dviračių takų tiesimas reikalauja investicijų – čia jau neužtenka nupirkt baltų dažų kibiriuką. Tačiau pagalvokit, kaip sumažėtų kamščiai ir stovėjimo aikštelių poreikis, jeigu bent dalis „automobilininkų“ persėstų ant dviračių. O ir turistai galėtų naudotis dviračiais apžiūrėdami miestą. Tai investicija ne tik į susisiekimo priemonę, bet ir į ekologiją, miestiečių sveikatą ir apskritai miesto gerovę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s