Nepavykęs Bratislavos eksperimentas
Kokia Europos sostinė panašiausia į Vilnių? Kol kas man atrodo, kad tai Bratislava. Abi šalys ilgą laiką buvo stambesnių kaimynų šešėlyje, žmonių Slovakijoje tik 2x daugiau, o sostinės yra šalies pakraštyje ir turi beveik tiek pat gyventojų. Ir Vilniuje, ir Bratislavoje pristatyta nemažai daugiabučių rajonų: po karo abu miestai peršoko upę ir pasistatė didžiulį daugiabučių masyvą, kuris pats savaime yra beveik miestas-palydovas. Dar viena stulbinanti paralelė: abiejose sostinėse buvo planuojamas greitasis bėginis transportas, kurio taip ir nespėta įgyvendinti!
Todėl savaime suprantama, kad privalėjau apžiūrėti didžiausią buv. Čekoslovakijos daugiabučių rajoną, paieškoti neužbaigto bėginio transporto pėdsakų ir palyginti dabartinę situaciją su tuometinėmis vizijomis (ir Vilniumi) 😀
Skaityti toliau: “Nepavykęs Bratislavos eksperimentas“
Vengriškas naktinis traukinys Ciurichas–Budapeštas • Couchette vagonas
Ar žinote, kad jau dabar į Lietuvą gali būti visai patogu važiuoti naktiniu traukiniu? Tiesa, tik kelionėse iš tam tikro Europos kampo ir kombinuojant bent dvi transporto rūšis, tačiau kelionė išeina įdomesnė, laiko prasme efektyvesnė ir kartais net pigesnė.
Kviečiu pasižiūrėti, kaip atrodo vengriškas naktinis traukinys ir kaip jį įmanoma suderinti su kelione į Lietuvą. Beje, pirmą kartą keliavau ne sėdimajame ir ne miegamajame vagone, o būtent couchette vagone: pamatykite patys, kas tai per daiktas.
Skaityti toliau: “Vengriškas naktinis traukinys Ciurichas–Budapeštas • Couchette vagonas“
Keblūs klausimai • Miestai ir želdynai (II)
„Miesto želdynų plėtotės“ antroji knyga labai įdomi, nes joje aptariama daug miestų planavimo klausimų ir kritikuojami konkretūs Lietuvos miestų sprendimai, pateikiami alternatyvūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, dėl Kauno Nemuno salos, Laisvės alėjos, Baltojo tilto. Pakomentuosiu ir pasiginčysiu.
1. Ekologinis planavimas
2. Lietuvos miestų klaidos
3. Ar šiuolaikiniam miestui vieta – už miesto?
4. Pėsčiųjų gatvės – nesusipratimas?
5. Baltasis tiltas – automobiliams?
6. Keletas įdomybių
7. Begalinės plėtros dvasia
Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)
Lyginant su bendromis miesto erdvėmis, pastatai iš esmės yra trumpaamžiai. Gatvių tinklas, aikštės, skverai ir parkai dažnai išlieka šimtmečius, o naujausi pastatai kartais ištveria vos 20 metų ir yra nugriaunami. Todėl labai svarbu kalbėti ne tik apie atskirus pastatus, o ir apie jų visumos formuojamas erdves, ypač apie žalumą tose erdvėse, nes jos (ne)buvimas ir būklė labai smarkiai veikia gyvenimo kokybę ir net ekonominę padėtį. Apie miesto želdynus neseniai išėjo pora įdomių knygų, kurias šiandien norėčiau laisvu formatu pakomentuoti – tai prof. Regimanto Pilkausko „Miesto želdynų plėtotė“ I, II d. (2019-2020 m.).
Skaityti toliau: “Kova už miestų žalumą • Miestai ir želdynai (I)“
Cilindrų eros pabaiga
Daiktinį įrodymą, kad Lietuvos viešasis transportas vis dar gyvena bronzos amžiuje, rasite daugelyje stotelių – jis vadinasi tvarkaraščių cilindras. Tai visokeriopai bloga praktika, tikriausiai kilusi iš skurdumo. Bet jeigu pažvelgtume į pačią stotelę iš esmės, tektų pripažinti, kad informacijos pateikimas kai kuriais atžvilgiais netgi degradavo lyginant su sovietmečiu, o stotelių dizainas savo esme primena kažkokį kratinį trečiojo pasaulio šalyje, o ne Vakarų Europą.
Skaityti toliau: “Cilindrų eros pabaiga“
Kiek greitųjų traukinių Lietuvoje turėsime 2030 metais? • Būsimas Rail Balticos tvarkaraštis
Ko gero daugelis žmonių žino, kad ateityje (2030 m.) turėsime greitąjį geležinkelį Rail Baltica. Tačiau kiek greitųjų traukinių bus, kokiu dažnumu ir į kokius miestus? Juk tai be galo svarbu, tačiau niekas tuo nesidomi. Todėl šiandien pirmą kartą pademonstruosiu, koks bus tvarkaraštis ir šiek tiek pakomentuosiu.
Skaityti toliau: “Kiek greitųjų traukinių Lietuvoje turėsime 2030 metais? • Būsimas Rail Balticos tvarkaraštis“
Idėja: naktiniai traukiniai į Lietuvą
Lietuvos susisiekimas su Europa – labai prastas. Kalbama, kad situacija su skrydžiais nekokia, tačiau sausumos transportas dar labiau nevykęs. Planuojant bet kokią kelionę, labai akivaizdžiai pasimato silpnoji grandis: jungtis Lenkija-Lietuva. Mano manymu, naktiniai traukiniai padėtų įveikti šitą transporto atskirtį ir galėtų laisvai tapti pilnaverčiu kelionių būdu ne tik į Lenkiją, bet ir į Vokietiją, Čekiją, Austriją.
Skaityti toliau: “Idėja: naktiniai traukiniai į Lietuvą“
Lenkų naktinis traukinys Viena–Varšuva • Miegamasis vagonas
Tęsiu traukinių apžvalgas ir šįkart parodysiu lenkų naktinio traukinio miegamąjį vagoną. Tai brangokas malonumas, bet komfortas žymiai didesnis: jūsų dukart nežadins konduktoriai, miegosite ant lovos, gausite pusryčius. Bet yra ir trūkumų.
Skaityti toliau: “Lenkų naktinis traukinys Viena–Varšuva • Miegamasis vagonas“
Lenkų naktinis traukinys Viena–Varšuva • Sėdimasis vagonas
Jeigu važiuojate iš Europos į Lietuvą traukiniais/autobusais, neišvengiamai kažkur teks praleisti naktį. Efektyviai išnaudosite laiką, jei važiuosite naktiniu traukiniu. Kaip žinia, į Lietuvą dar nevažiuoja joks naktinis traukinys, tačiau tokiu atveju galima naudotis lenkišku EuroNight važiuojant iki Varšuvos: miegodami bent jau priartėsite prie Lietuvos. Kviečiu pasižiūrėti, kokio komforto galima tikėtis EuroNight naktiniame traukinyje Viena-Varšuva ir kaip atrodo kelionė.
Skaityti toliau: “Lenkų naktinis traukinys Viena–Varšuva • Sėdimasis vagonas“
Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5
Vilniuje net kelis kartus buvo planuojamas elektrinis tramvajus. Pirmą kartą – prieš I Pasaulinį karą, antrą – sovietmečio pabaigoje, trečią kartą – prie Zuoko. Iš šitų trijų visai įdomus yra būtent sovietmečiu planuotas greitasis tramvajus pagal Kijevo ir Volgogrado pavyzdžius.
Skaityti toliau: “Koks turėjo būti Vilniaus greitasis tramvajus? | Beveik realybė #5“
Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?
Šiandienos straipsnis bus skirtas dar vienai temai, apie kurią žmonės nelabai net drįsta pagalvoti. Tai Vilnius ir traukiniai. Bus daug paveiksliukų ir konkrečių pasiūlymų.
Suprantama, kad miesto vidaus susisiekimo problemos šiuo metu labiausiai bado akis. Tačiau svarstydami apie tramvajų ar metro dažnai pamirštame jau egzistuojančius geležinkelius ir traukinių maršrutus. Net jeigu ženkliai pagerintume miesto vidaus transportą nauja transporto rūšimi, tačiau paliktume esamą situaciją su traukiniais ir geležinkeliais – tai būtų didelė klaida miesto ir regiono planavime.
Skaityti toliau: “Traukiniai Vilniuje: kam jų reikia?“
20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą
Štai ko vilniečiai turi reikalauti iš merų, kandidatų į merus, tarybos narių, viešąjį transportą organizuojančių asmenų. Štai apie ką turi klausinėti ir rašyti žurnalistai, kai kalbama apie susisiekimą. Kodėl apie daugelį dalykų, kurie yra esminiai, praktiškai niekas nerašo ir nekalba?
Mano pagrindinė mintis: dabartinis viešasis transportas ženkliai atsilieka nuo Vakarų Europos, todėl jam reikia kokybinio šuolio! Tramvajus ar metro Vilniuje situaciją pagerintų, tačiau sistemos pagrindą juk vis tiek sudarys esamas transportas, kurį bet kokiu atveju reikia reformuoti! Todėl surašiau tik darbus, skirtus dabartiniam viešajam transportui. O dviračių takų, gatvių infrastruktūros, miesto plėtros klausimų čia iš esmės neliečiu.
Skaityti toliau: “20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą“
100 minčių 