Šiuo metu svarstoma, kaip turi atrodyti „Rail Balticos“ trasa tarp Kauno ir Vilniaus. Pristatant projektą visuomenei visada akcentuojama, kad pagerės ne tik krovininis, bet ir keleivinis susisiekimas traukiniais. Deja, istorinis šansas naujuoju geležinkeliu „užgriebti“ daugiau keleivių kol kas praleidžiamas – greitoji geležinkelio vėžė tikriausiai aplenks Elektrėnus 3,5 km atstumu. Keleiviniai regioniniai (!) traukiniai prašvilps pro šoną, o miestiečiai nepajus jokios naudos. Ką į tai atsakė Susisiekimo ministerija, skaitykite šiame straipsnyje.
1. Problema
Trumpai pristatau problemą. Dar šiemet (2021 m.) bus nuspręsta, kokia bus konkreti „Rail Baltica“ geležinkelio trasa tarp Vilniaus ir Kauno. Naująja trasa važiuos ir greitieji traukiniai (į Varšuvą ir Taliną), ir šiek tiek lėtesni būsimų regioninų maršrutų traukiniai, stojantys ir regioninėse stotyse.
Kol kas siūlomos keturios trasų alternatyvos – dvi piečiau nuo A1 automagistralės, dvi šiauriau.
Siūlomos pietinės alternatyvos turi privalumą, kad eina rečiau apgyvendintomis teritorijomis, tačiau trasos išeina ilgesnės ir pats geležinkelis turėtų būti statomas nuo nulio – taip išeina, kad ateityje tarp Vilniaus ir Kauno turėtume du atskirus geležinkelius. Regioninių maršrutų čia neapsimokėtų organizuoti, nes nėra jokių miestų.
Šiaurinės alternatyvos didžiąja dalimi eitų palei esamą geležinkelį, kai kur ištiesinant kreives, kad būtų pasiektas didesnis greitis. Taip pat greitiesiems keleiviniams bei krovininiams traukiniams būtų pastatomi savotiški geležinkelių aplinkkeliai, aplenkiantys Kaišiadoris, Vievį ir galbūt net Lentvarį. Tačiau europinė vežė vis tiek būtų pravesta per minėtų trijų miestų dabartines stotis – jose stotų tik lėtesni regioniniai „Rail Baltica“ traukiniai.
Įdomu tai, kad į galimą naują oro uostą Žasliuose numatyta netgi atskira jungtis, o Elektrėnai gauna špygą! Žiūrėkite geltonos spalvos liniją 1 paveiksliuke – štai tokia galėtų būti jungtis į Elektrėnus.
2. Pasiūlymas
Kadangi buvo proga teikti savo pasiūlymus dėl „Rail Baltica“ trasos Vilnius-Kaunas, nusiunčiau tokį tekstą:
Elektrėnai yra 13,5 tūkst. gyventojų turintis miestas, tačiau jokia geležinkelio jungtis keleiviniams regioniniams traukiniams su regionine keleivine stotimi (stotele) nenumatyta. Beveik perpus arba net tris kartus mažiau gyventojų turintiems miestams (Kaišiadorys – 8,5 tūkst. ir Vievis – 4,5 tūkst.) geležinkelio atšakos su regioninėmis stotimis vis dėlto yra numatytos, turbūt motyvuojant tuo, kad ten jau egzistuoja plačiosios vėžės geležinkelis. Tačiau atstumas tarp Elektrėnų pakraščio ir planuojamų šiaurinių greitojo geležinkelio trasų alternatyvų yra tik 3,5 km.
Pažymėtina, kad dabartiniuose variantuose numatyta tiesti atšaką į galimą naują oro uostą Kaišiadorių rajone, ir ta geležinkelio atšaka nuo pagrindinės trasos būtų nutolusi apie 3 km (panašiu atstumu, kaip mano siūloma Elektrėnų atšaka), tačiau neaišku, ar oro uostas apskritai bus statomas. Tuo tarpu Elektrėnų miestas jau dabar turi daug potencialių keleivių, kasdien važinėjančių į Vilnių ir Kauną. Dabar Elektrėnų gyventojai priversti naudotis arba už geležinkelį mažiau komfortiškais autobusais, arba savo individualiu transportu. Nauja regioninė geležinkelio stotis Elektrėnuose su reguliariu keleivinių traukinių eismu leistų:
• pritraukti naujų keleivių Rail Baltica regioniniams traukiniams (padidinti projekto naudingumą),
• prijungti prie keleivinio geležinkelio tinklo dar vieną Lietuvos miestą,
• sumažinti automobilių srautus A1 magistralėje, taigi ir CO2 emisijas,
• atverti naujas galimybes Elektrėnų ekonominiam ir urbanistiniam vystymuisi.
Regioninė stotis šalia Elektrėnų turėtų būti kuo arčiau A1 magistralės, šiaurinėje jos pusėje (apie 150 m į šiaurę). Tai reikštų, kad beveik visa tankiausiai apgyvendinta Elektrėnų dalis nebūtų nutolusi nuo geležinkelio stoties toliau nei 1 km – labai geras pasiekiamumas pėsčiomis ir dviračiu, esant reikalui organizuojant žiedinį privežamąjį autobusų maršrutą.
Kad būtų vaizdžiau, šitam straipsneliui greitai nubrėžiau keletą schemų. Vietoj oro uosto atšakos, kurios greičiausiai neprireiks, galėjo bent jau numatyti tokią Elektrėnų atšaką:
Prie A1 magistralės yra keletas gyvenamųjų namų, todėl geležinkelis turėtų praeiti apie 150 m šiauriau nuo magistralės (balta linija).
Yra dar viena galimybė, tik žymiai prabangesnė: geležinkelį pravesti piečiau magistralės: tarp A1 ir Šviesos gatvių. Privalumas: norint nueiti į traukinių stotį, nereikėtų kirsti magistralės, stotis būtų ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai arčiau miesto (apie 250 m arčiau). Trūkumas: geležinkelis turėtų kirsti magistralę du kartus, taip pat reikėtų išpirkti ir panaikinti dalį Lidlo, Circle K ir Hesburger aikštelių ir privažiavimų. Žvelgiant iš urbanistinės pusės, tai būtų geriau – stotis būtų ne pavienis paviljonas laukuose, o kompaktiškai įsprausta tarp A1 magistralės ir Elektrėnų, tampriau susijusi su miestu.
Tačiau net jeigu liktume prie paprastesno varianto (3 pav.), stotis vis tiek būtų labai arti miesto. Didžiajai daliai gyventojų nereikėtų eiti ilgiau nei 10 minučių! Sunkiau judantiems žmonėms pakaktų paskirti vieną autobusą, važiuojantį žiediniu maršrutu. Tiesa, norint viską padaryti dar tobuliau, reikėtų perkelti pagrindinę Elektrėnų tarpmiestinių autobusų stotelę šalia naujojo viaduko. Net jeigu nebūtų žmonių, persėdančių iš autobusų į traukinius, autobusų stotelė persikeltų arčiau miesto centro: keleiviams sutrumpėtų kelias.
3. Atsakymas
Kaip matote, geležinkelio jungtis į Elektrėnus galėtų būti suplanuota vėliau. Iš dalies suprantu, kodėl Elektrėnai į planus nebuvo įtraukti: turbūt bijomasi apžioti daugiau, nei galima suvalgyti. Jeigu kažkur geležinkelio niekada nebuvo, tai ir bijoma jį daryti: nėra politinės valios.
Kol neparengtos aviacijos plėtros gairės, tol neaišku, kaip bus su naujuoju oro uostu. Mano manymu, jo atsiradimo šansai yra labai maži. Tačiau ar nėra taip, kad sprendimas dėl „Rail Baltica“ trasos bus priimamas anksčiau, nei tos aviacijos plėtros gairės? Sakykim, po poros savaičių pasirenkama pietinė alternatyva, o po kokio pusmečio aviacijos plėtros gairėse nutariama, kad oro uostas vis dėlto bus? T.y. išeitų taip, kad „Rail Balticą“ statome pietuose, o oro uostą šiaurėje 🙂
Tačiau įdomus dalykas: viešame pristatyme, vykusiame lapkričio 18 d., buvo užuominų, kad labiau vertinamos šiaurinės alternatyvos (dėl trumpesnio važiavimo greičio ir kitų veiksnių).
Mano manymu, Elektrėnų prijungimas prie keleivinio geležinkelio yra svarbus klausimas ir netgi nesvarbu, kurią „Rail Baltica“ alternatyvą pasirinksime.
- Jeigu bus parinkta pietinė trasa – vis tiek galima daryti jungtį į Elektrėnus nuo esamo 1520 mm vėžės geležinkelio, kuriuo ir toliau važinės regioniniai traukiniai, stojantys Kaišiadoryse, Vievyje ir kitose stotyse.
- Jeigu bus parinkta šiaurinė trasa – Elektrėnų jungtis būtų europinės 1435 mm vėžės pločio ir į Elektrėnus užsuktų regioniniai „Rail Baltica“ traukiniai.
Elektrėnai yra didžiausias miestas tarp Vilniaus ir Kauno – pačioje pusiaukelėje. Dabar egzistuoja unikali galimybė pasiūlyti šio miesto gyventojams žymiai komfortiškesnį susisiekimą traukiniais. Tai būtų postūmis Elektrėnų miestui vystytis ir pritraukti naujų gyventojų.
4. Niekam neįdomu?
Internete gūglinant Elektrėnus ir Rail Balticą paaiškėja, kad niekas šitos problemos nekelia. Dabar yra istorinis šansas: sprendžiami klausimai dėl šimtus milijonų kainuosiančio geležinkelio, ir Elektrėnų gyventojai leis jam praeiti pro šalį, per niekingus 3 kilometrus.
Tačiau tai nuostolis ne vien Elektrėnams, praleidžiantiems geresnio susisiekimo ir naujas vystymosi galimybes, bet ir pačiai „Rail Balticai“ bei Lietuvos biudžetui – traukiniai bus mažiau užpildyti, išlaikymas bus brangesnis.
Spėju, kad Elektrėnų politikai pramiegojo ministerijos atsakyme minimos Planavimo darbų programos rengimą ar kažkokias kitas procedūras. Todėl dabar šaukštai gali būti jau po pietų.
Yra tik viena iškalbinga Elektrėnų sav. mero citata (2020 m.):
Vis dėlto Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis nuogąstavo, kad miestas gali likti projekto nuošalyje ir nepajusti jo naudos.
„Vilnius ir Kaunas yra milijonas gyventojų, kurie tarpusavyje galės gražiai važinėti naudojantis mūsų teritorija (…) Esmė tai, kad kai numatytos stotys Kaišiadorys, Vievis, Lentvaris, – labai gražu, bet šitoje vietoje mes esame, kaip Elektrėnai, pats pirmas miestas, nuošalyje. Aišku, šiandien dar turbūt dar atsakymo nėra, kokia ta linija bus“, – sakė K.Vaitukaitis.
Šaltinis: „Rail Baltica“ projektu tikimasi pagerinti ir regionų susisiekimą, 15min.lt, 2020.11.20
Žinoma, kol kas dar neaišku, ar bus pasirinktos šiaurinės, ar pietinės alternatyvos. Tačiau vien tai, kad esamuose variantuose net neužsiminta apie jungtį su didžiausiu regiono miestu – tai akmenėlis į Elektrėnų politikų ir gyventojų daržą. Jie turėjo kovoti, eiti ir įtikinėti, kad jų miestas atsirastų „Rail Balticos“ žemėlapyje.
Vokietijoje, kai buvo tiesiama greitojo geležinkelio linija Miunchenas-Berlynas, vienas miestas smarkiai kovojo, kad į jį užsuktų greitieji traukiniai. Tiesa, jis jau nuo seno turėjo keleivinius traukinius. Elektrėnai turi tik krovininį geležinkelį. Gal todėl niekas net nedrįsta pagalvoti, jog į darbą ar mokslus galėtų važiuoti ne automobiliu ar autobusu, o žymiai patogesniu traukiniu?
…kam tau pinigai, juk tu neturi fantazijos?
Ar pritartumėte jungčiai į Elektrėnus?
A. Nuorodos
- Vilnius-Kaunas trasų alternatyvos (arcgis interaktyvus žemėlapis)
- Gediminas Vaitkevičius. Kėdainiai turės tik tris „Rail Baltica“ geležinkelio stotis (čia šiek tiek rašoma apie šiaurines ir pietines alternatyvas)
B. Dar apie Rail Balticą ir geležinkelius
▲ Neaišku, ar juoktis, ar verkti, bet Panevėžio gyventojai bus turbūt dar labiau nuskriausti nei elektrėniškiai. Panevėžio „stotis“ bus viduryje laukų, už 6 km nuo artimiausių gyvenamųjų namų, ir apie 9 km nuo centro. Patogumas nulinis. Tuo tarpu esamas geležinkelis nuo Elektrėnų yra nutolęs vos 3,5 km, todėl jeigu viduryje miško įrengtume „Elektrėnų stotį“, ji teoriniams Elektrėnų keleiviams būtų gal net patogesnė nei teoriniams Panevėžio keleiviams (3-4 km vs. 6-10 km).
▲ Ilgą laiką buvo panašu, kad Kauno oro uostas nebus normaliai prijungtas prie Rail Balticos. T. y. tarp stoties ir esamo terminalo būtų likęs 3 km atstumas, kurį reikėtų kažkaip įveikti. Apie tai esu rašęs straipsnyje Traukinys Kauno oro uoste – misija neįmanoma?
▲ Kaip galima pagerinti susisiekimą Lietuvos traukiniais, esu rašęs:
Siūlau Lietuvai naują traukinių tvarkaraštį. Lietuvos taktas
Kaip persodinti lietuvį į traukinį? 1 dalis
Iš esmės jau dabar Vilnius–Kaunas atkarpoje traukiniai važiuoja kas valandą. Mano siūlymas – suvienodinti tvarkaraščių intervalus, sutankinti eismą, paversti šią atkarpą Lietuvos geležinkelio stuburu. Būtų gerai, kad šitas stuburas apimtų ir Elektrėnus. Tačiau yra galimybių geriau prijungti prie šio stuburo netgi patį Vilnių: apie tai parašysiu ateityje.
Komentarai visada laukiami.
100 minčių 