Kurie Lietuvos miestai labiausiai automobilizuoti?

Kuriuose Lietuvos miestuose automobilis visiškai „uždominavęs“, o kuriuose žmonės daugiau vaikšto nei važinėja? Pirmą kartą istorijoje galime palyginti! O pabaigoje paskelbsiu, kuris miestas pavyzdinis.

Kaip žinia, prieš keletą metų visiems didesniems Lietuvos miestams buvo parengti darnaus judumo planai. Ten būna apskaičiuotas modalinis kelionių pasiskirstymas (pagal apklausų rezultatus). Tačiau niekur nemačiau, kad Lietuvos miestai būtų palyginti tarpusavyje. Todėl teko atsidaryti kiekvieną DJP, susirašyti skaičius į Excelį ir padaryti kelias diagramas. Deja, Druskininkus ir Tauragę prireikė išmesti, nes neaišku, kiek kelionių ten atliekama pėsčiomis. Taip pat įdomumo dėlei palikau atskirus Birštono miesto ir Birštono „vienkiemio“ (nemiesto) duomenis. Rezultatas toks (pradedant nuo labiausiai automobilizuotų iki mažiausiai):

A. Kokios išvados ir pastabos?

1. Vilniuje kontrastai milžiniški. Centras – laimėtojas pagal darnų judumą. O pietinėje dalyje situacija beveik kaip mažuosiuose miestuose su varganu viešuoju transportu (tik kad galimybės vaikščioti nėra dėl didelių atstumų).

2. Birštono vienkiemis atspindi veikiau priemiestinio susisiekimo modalinį pasiskirstymą (arti miestų), nes, kaip žinome, Lietuvoje bendrai automobilis užima garbingą laimėtojo vietą su ~90% kelionių. Beje, esam Europos „čempionai“.

3. Duomenys ne visada patikimi. Pavyzdžiui, rašoma, kad Alytuje net 11 % kelionių įvyksta dviračiu, kuo smarkiai abejoju.

4. Daugelyje mažesniųjų miestų automobilis karalius. Tik kai kuriuose kompaktiškuose miesteliuose vaikščiojimas „apsimoka“, ypač Birštone ir Visagine 🙂

TOP 4 labiausiai vaikščiojantys miestai:
Visaginas (47 % kelionių),
Vilniaus centras (41,7 %),
Birštonas (40,3 %),
Plungė (37 %).

TOP 3 labiausiai dviračius mėgstantys miestai:
Palanga (23 %, patys gyventojai tiek važinėja?),
Alytus (11 %),
Jonava (7,7 %).
Po to: Kėdainiai, Trakai ir Visaginas (7-6 %).

B. Viešojo transporto populiarumas

Šičia tiesiog išėmiau automobilių dalį ir išrikiavau miestus pagal VT:

Kokios išvados ir klausimai?

1. Vilnius – lyderis tik Lietuvos mastu

Akivaizdu, kad VT santykinai populiarus didžiuosiuose miestuose, kur atstumai dideli. Tačiau tik Lietuvos mastu. Lyginant su užsienio miestais, iškart krenta į akis, kad Vilnius toks automobilizuotas, ir VT toks nepopuliarus. Rygoje automobilio/VT santykis praktiškai atvirkštinis negu Vilniuje! Nekalbu jau apie kitas Vakarų Europos sostines, kur automobilio dalis vos ne dvigubai mažesnė.

2. Kuo mažesnis miestas, nuo nepatrauklesnis VT

Jeigu keturiuose didžiuosiuose miestuose VT kelionių dalis siekia 25-30 %, tai nuo Panevėžio prasideda garmėjimas į dugną: Panevėžyje dar 14 %, o visuos mažesniuose miestuose viso labo nuo 11 iki vos 3 %. Jeigu Visagine, Palangoje ar Plungėje dar nemažai žmonių vaikšto, tai kokioje Jonavoje belieka automobilis (spėju, tą lemia miestų (ne)kompaktiškumas).

3. Ar Jonava degradavo iki Trakų lygio, ar Trakai stebuklingai geri?

Nors Trakuose ir Jonavoje VT tenkanti dalis yra 4 %, Trakuose nėra nė vieno miesto maršruto. Bent jau prieš kelerius metus, kiek teko matyti, Trakų stotelėse nebuvo absoliučiai jokios informacijos ar tvarkaraščių (nors ten važiuoja tarpmiestiniai ir priemiestiniai maršrutai). Kiek teko skaityti, Trakų priemiestinis susisiekimas irgi degradavęs. Tai kyla klausimas: ar čia Jonava taip nusivažiavo, kad iki Trakų lygio nusileidžia (kur išvis nėra miesto VT), ar Trakai tokie stebuklingai geri, kad „pakyla“ iki Jonavos lygio. Turbūt pirmasis variantas, tačiau sunku palyginti, nes tai skirtingo dydžio ir reikšmės miestai.

4. Tai vis dėlto, kuriuose ne-didmiesčiuose geriausias VT?

Kaip matyti iš pavyzdžio su Jonava ir Trakais, VT kelionių dalis nebūtinai parodo, ar mieste esantis transportas patogus. Ar galima teigti, kad Utena ir Kėdainiai (11 %), lenkdami žymiai didesnius Alytų ir Marijampolę (7 %), turi kažką stebuklingai geresnio? Nebūtinai. Reikia lyginti išsamiau:

  • ar maršrutai aprėpia miestą
  • kokiu dažnumu kursuoja, kokia situacija vakarais/savaitgaliais,
  • ar yra elektroninis bilietas,
  • ar yra normalus informacijos pateikimas.

Ir visa tai reikėtų palyginti su gyventojų skaičiumi. Bet čia tema kitam kartui. (Ar norėtumėte straipsnių-palyginimų?)

5. Pavyzdys Lietuvai – Visaginas

Ir baigiant galima šiek tiek pasidžiaugti unikaliu atveju.

  • Visaginas – Lietuvos lyderis pagal vaikščiojimą (beveik pusė kelionių pėsčiomis!).
  • Automatiškai tai reiškia, kad automobiliu atliekamų kelionių čia santykinai mažai (trečias mažiausiai „automobilizuotas“ miestas Lietuvoje, jeigu vertinsime Vilnių kaip visumą).
  • Nors matosi taisyklė, kad kuo mažesnis miestas, tuo nepopuliaresnis VT, Visaginas yra išimtis. VT atliekamų kelionių dalis prilygsta didesniems miestams: Plungei, Marijampolei, Alytui. Visaginas Jonavą ir Palangą netgi lenkia.

Ką manote? Prenumeruokite FB puslapį, kad nepraleistumėte naujienų. Taip pat galite įvertinti straipsnį, jei (ne)patiko (vienu paspaudimu):

Šaltiniai: visų miestų DJP. Vilniaus miesto dalių duomenys čia.


* * * Nuorodos * * *
Korona prieš miestiečius: ar sunyks viešasis transportas?
Siūlau Lietuvai naują traukinių tvarkaraštį. Lietuvos taktas
Keleiviniai lūzeriai ir krovininiai čempionai. Trumpa apžvalga (Lietuvos ir užsienio geležinkelių palyginimas)
Lietuvos ir užsienio stočių apžvalgos

4 mintys apie “Kurie Lietuvos miestai labiausiai automobilizuoti?

  1. Visagino sėkmės istorija manau tame kad jis visiškai netipinis miestelis ne tik Lietuvai bet ir visam pasauliui – kompaktiškas, tankus, praktiškai be suburbijos, o artimiausią didmiestį paprasčiausia pasiekti traukiniu, kas visiškai unikalu Lietuvoje.

    Vilniuje deja su turimais finansais matau tik vieną efektyvią strategiją, kuri panaši į tai kas vyksta dabar: tankinam centrinę dalį ir apskritai visą apatinę Neries slėnio terasą, kur viską įmanoma pasiekti viešuoju arba dviračiu, po truputį užstatinėjam visokius nelegalius parkingo laukus ir nestatom daugiau daugiaaukščių/požeminių aikštelių, jog atvažiuojantiems iš toliau būtų kuo prastesnės sąlygos judėti automobiliu. Tuomet padarom kelias A juostas iš miegamųjų rajonų ir priverčiam visus ten gyvenančius ir nenorinčius knistis su automobiliu (kamščiais ir parkavimu) persėsti į viešąjį transportą toks koks jis yra, t.y. apsiriboti tuo kad padarom jį mažesne iš dviejų blogybių (arba palaukiam kol dėl parkavimo ir kamščių tai nutiks savaime). Ir pavyzdžiui 3G visiškai pasiteisino, prieš pandemiją tai buvo greičiausias būdas pasiekti iš Fabijoniškių centą. Keista tik kad tiek ilgai delsiama su A juostomis Narbuto ir Kalvarijų gatvėse.

    Aišku geri planuotojai tokio dydžio mieste iš karto ruoštų tvaresnius sprendimus už autobusus net ir prie esamų keleivių skaičių, nes sugebėtų įvertinti visą potencialą, bet viskas iki pandemijos ėjo link to, kad per pusmetį įrengus trūkstamas A juostas dar po pusmečio reiktų pirkti talpesnius autobusus, o dar po metų turėtume srautus pateisinančius tramvajų. Taigi kai Pakalnis nusišneka apie tramvajui reikalingus turėti VT keleivių srautus (lygtais tramvajus sėkmingai nevažiuotų ir nebūtų atnaujinamas bei plečiamas Liepojoje ir Daugpilyje), tai ne tuščiai pykime ant jo, o reikalaukime A juostų ir mažinti parkingą centre, o vakcinacijai užbaigus pandemiją miestas VT keleivių srautus sugeneruos daug sparčiau nei nieko nedarymas mąstant pirma višta ar kiaušinis.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Superinis komentaras.

      1. Taip, rašydamas net pagalvojau, kokia laimė, kad Visaginą supa miškai. Tai užkerta kelią suburbijai. Aišku, ir demografinė bei finansinė situacija turbūt ne pati geriausia. Bet kokioje Jonavoje ar kituose miestuose pilna laukų – statyk kiek nori.

      2. Iš tikrųjų nebloga strategija. Deja, kažin ar visos dabartinės ir atsirasiančios A juostos taip jau tiks tramvajui, nes dažniausiai tramvajui efektyviau būtų panaudoti gatvės vidurį ar žaliąją juostą, kur nesipainioja visokios išsukančios mašinos. Bet, žinoma, kol kas ta esama lyg-ir-strategija yra geriausia išeitis. Galiu pridurti tik keletą dalykų:

      A) Reikėtų sumažinti reikalaujamų įrengti parkingo vietų skaičių. Kaip suprantu, iš dalies dėl to ir atsiranda tie „svečių namai“. Aišku, reikia tada sužiūrėti, kad šalia esančiose gatvėse būtų parkuojama pagal taisykles ir kad nebūtų jokių išvažinėtų stichinių aikštelių purvynuose. Bet kas čia blogo, kad būtų pastatoma mažiau aikštelių (jeigu nestatoma ant šaligatvių ir žolės)? Tik į naudą.

      B) Reikia daugiau P+R aikštelių ir persėdimo mazgų normaliose vietose. Taip pat maršrutų reformos su, pageidautina, taktiniu tvarkaraščiu.

      Dar manau, kad troleibusai be reikalo ujami. Atrodo, tarsi rankos surištos – negalima tobulinti, būtina tik naikinti. Kodėl iš Naugarduko gatvės būtinai reikėjo iškrapštyti elektrinį transportą? Juk užsienyje jeigu tik nutiesiama kokia tramvajaus atkarpėlė, iškart rašoma, kad CO2 tiek ir tiek tonų susitaupys… O čia taip lengva ranka panaikina, nors centre kaip tik turėtų būti pirmenybė elektriniam transportui.

      Manau, kad reikėtų panaikinti 2G maršrutą ir vietoj jo paleisti dvigubus troleibusus su autonomine eiga. Taip pat ženkliai pagreitinti troleibusų grafikus (net ir dabar skirtumas tarp T16 ir 2G laikų mizernas, keleiviai per daug nenukentėtų), o Eigulių, Miškinių, Parodos rūmų ir kai kuriose kitose stotelėse įvesti STOP mygtuką. Juk jei yra kontaktinis tinklas, tai ir reikia jį išnaudoti sukuriant magistralinį elektrinio transporto maršrutą, o ne leisti dyzelinius „greituosius“, jeigu tas „greitis“ pasireiškia 10 min. skirtumu, dirbtinai lėtinant troleibusus. Tiesiog pyktis apima, kai 16 troleibusas važiuoja nuo kalno 40 km/h greičiu ir nuolatos stabdo!

      Patinka

  2. Dėl Rygos sunku patikėti, nes automobilių gatvėse ten jūros, o viešasis transportas net įskaitant tramvajus perveža mažiau keleivių nei Vilnius ir daugelis maršrutų važinėja pustuščiai. Užmiestiniai traukiniai aišku daugiau generuoja keleivių nei Vilniuje bet ne ant tiek kad ženkliai keistų situaciją. Čia latviai lygino Baltijos šalių sostinių VT išlaidas, keleivius, darbuotojų sk., km ir pan. Vilnius kainos efektyvumo rodikliais lenkia net Taliną, nors taip ir turėtų būti atsižvelgus į tai kad nereikia išlaikyti trečios sistemos (tramvajaus) ir mokami mažesni atlyginimai. Ryga gali paisgirti tik darbuotojų skaičiumi, nuvažiuotais km ir beprotiškomis išlaidomis https://mobile.twitter.com/GirtsS/status/1221435205787045888

    Patinka

    1. Iš tikrųjų keista, kad pervežamų keleivių Rygoje mažiau nei Vilniuje, nors miestas didesnis. Ir net kilometrų skaičius beveik tas pats. Kaip taip gali būti?

      Ką tik radau 2019 m. darytos apklausos duomenis:
      ■The transport mode split in Riga: 46.43% – users of trams, trolleybuses, buses and minibuses; 34.7% – car users; 7.31% pedestrians and 3.45% cyclists.
      ■The metropolitan area transport mode split represents journeys to and from Riga: 42% – public transport users, 38% – car users, ~3% of cyclists.
      [Šaltinis: http://sumba.eu/en/article/updates-riga-transport-simulation-model ]

      Pagal šituos duomenis,Rygoje VT vis tiek perveža didesnį procentą žmonių nei automobiliais (netgi be priemiestinių traukinių). Automobilis vs. VT Vilniuje 48:25, o Rygoj ~35:46 (38:42).

      Kažkaip nesusiveda galai.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s