Korona prieš miestiečius: ar sunyks viešasis transportas?

Žmonės viešojo transporto privengia – tą akivaizdžiai rodo naujausi šių metų duomenys iš Milano. Koronavirusas išties smarkiai pakeitė keliavimo įpročius. Lyginant su prieškoronine situacija, kelionių automobiliu šiame mieste padaugėjo net 110 %. Kelionių pėsčiomis, tiesa, irgi pagausėjo: net 70-čia procentų. O su viešuoju transportu, deja, situacija liūdnesnė – čia stebimas 21 % sumažėjimas. Ar viešasis transportas kada nors atsigaus, ar taps koronaviruso auka? Kaip miestai gali prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo?

Mobilumo ekspertai jau bando atsakinėti į šiuos klausimus. Užvakar teko sudalyvauti viename viešojo transporto tematikos kolokviume, kur buvo pristatyti Milano situaciją nagrinėjantys tyrimai. Štai vienas įdomus faktas: net 45 % to miesto šaligatvių yra nesaugūs, nes siauresni nei 2,4 m. Ten du prasilenkiantys žmonės praktiškai negali išlaikyti 1 m atstumo.

Kita vertus, Milanas turi apie 17 % šaligatvių su „idealiu pločiu“: kur jis didesnis už 4,2 m, ten saugiai gali prasilenkti keturi žmonės, einantys skirtingomis kryptimis. Visgi apie idealius šaligatvius Milane reikia kalbėti atsargiai: kartais vos ne didžiąją dalį jų ploto užima pastatyti automobiliai!

Šaligatvių plotis ir saugumas (systematica.net)

Interaktyvus Milano pėsčiųjų žemėlapis

Ką daryti su siaurais šaligatviais, kurių yra virš 1300 km? Platinti tiek daug šaligatvių visai nebūtina. Pirmiausia tereikia nusistatyti prioritetines zonas ir veikti būtent jose: t. y. ten, kur vyrauja didelis tankumas ir kur gyvena daug senyvo amžiaus žmonių. Kieno sąskaita platinti? Aišku, parkingo arba eismo juostų sąskaita!

Vilniui irgi nepakenktų truputį praplėsti pėsčiųjų valdas, ypač senamiestyje 🙂

m trkslgtv
(Asociatyvi nuotrauka: 2018 m. situacija Trakų gatvėje, straipsnis)

Bet nuo šaligatvio grįžkim į didesnį mastelį. Jau senokai sutariama, kad viešasis transportas turėtų būti miesto stuburas ir sudaryti esminę dalį modalinio pasiskirstymo pyrage. Vis dėlto pandemijos metu viešojo transporto pajėgumai stipriai sumažėję dėl išretintų tvarkaraščių bei saugaus atstumo laikymosi. Be to, daugelis renkasi automobilį. Esant tokiai padėčiai, labai svarbu, kad žmonėms reikėtų kuo mažiau keliauti. Vadinasi, būtinosios paslaugos ir kitos įstaigos turėtų būti gyventojo „pašonėje“, kad reikėtų kuo mažiau motorizuotų kelionių.

Taigi, svarbu, kad mieste egzistuotų mini-centriukai su parduotuvėmis, vaistinėmis, kavinėmis, barais, restoranais, kad būtų mokykla, darželis, žaidimų aikštelė, parkas, bankomatas ir kiti būtini dalykai. Kai kurie pasaulio miestai dar prieš karantiną pradėjo įgyvendinti „15 minučių miesto“ koncepciją: tikslas yra identifikuoti ir plėsti minėtus mini-centriukus, kurie būtų pasiekiami arba per 15 minučių pėsčiomis, arba dviračiu (rečiau apgyvendintose dalyse). Miestas gali skatinti tokių centriukų vystymąsi įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sukurdamas ramaus eismo gatves, pėsčiųjų zonas, skatindamas trūkstamų paslaugų atsiradimą.

Paslaugų pasiekiamumas Milane (systematica.net)

Panašu, kad Milane net 54 % miesto teritorijos sudaro vietos, iš kurių nei pėsčiomis, nei dviračiu per 15 minučių nepasiekiamos visos pagrindinės paslaugos, tačiau čia gyvena tik 27 % žmonių. Taigi, 73 % žmonių vis dėlto gali gana greitai pasiekti būtiniausias vietas.

Lietuvos miestams reikėtų ypač susimąstyti apie lokalius centrus: nauji periferiniai individualių namų kvartalai dažniausiai neturi nė vienos parduotuvės ar net kavinukės, ir vargu ar dėl savo vargano tankumo kada nors jas turės! Bet dabar kontrasto dėlei paminėsiu tik vieną faktą apie Milaną. Aukščiau pateiktame žemėlapyje raudona spalva pažymėtas kiekvienas plotelis (su visomis būtinomis paslaugomis, pasiekiamomis iš bet kurio taško per 15 min pėsčiomis) turi vidutiniškai 330 parduotuvių, 171 barus/restoranus ir 91 supermarketą!

Milano mikrocentrų tyrimas

O dabar grįžkim prie klausimo, ką daryti su viešuoju transportu. Juk visada buvo manoma, kad būtent jis turėtų pervežti liūto dalį miestiečių. Dabar šitos susisiekimo sistemos, į kurias investuoti didžiuliai pinigai (ne Lietuvoje!) tarsi ir nebegali normaliai funkcionuoti. Ar viešasis transportas pasmerktas nunykti?

Į šitą klausimą kolokviume skaityto pranešimo autorė atsakė taip: žvelgiant iš planuotojo perspektyvos, kol kas neįmanoma nieko padaryti, nebent atsiras kažkokie stebuklingi koronaviruso suvaldymo būdai. Panašu, kad bent jau artimiausiu metu tikrai nematysime perpildytų metro vagonų ar autobusų.

Bet čia dar pridėsiu nuo savęs: Vakaruose viešasis transportas bent jau yra normaliai vystomas ir gana tvirtose pozicijose. Tuo tarpu Lietuvoje kyla pavojus, kad mūsų ir taip var̃ganos susisiekimo sistemos toliau negrįžtamai nyks, ir viską vėliau sutvarkyti bus dar sunkiau bei brangiau.

Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?
Kaip persodinti lietuvį į traukinį? 1 dalis
Vilniaus stotys: skaidyk ir naikink
Kaip sukurti tobulą autobusų tvarkaraštį Lietuvos miestams?

Viršelyje: mano nuotrauka, daryta Kelne

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s