Pilaitės aikštė, kurios nebebus | Beveik realybė #4

Jeigu Vilniaus sovietiniai rajonai būtų blynai, tai Pilaitė – pats paskutinis blynas. Mažiausias ir iškeptas iš tešlos likučių. Turėjo būti vienas didžiausių gyvenamųjų sostinės masyvų, tačiau nei grandiozinio žiedo, nei tramvajaus, nei aikščių čia neatsirado. Todėl šiandien pažvelgsime į dar vieną pilaitišką Beveik realybę: kaip atrodytų viena šio rajono aikštė, jeigu surūdijusi, girgždanti ir stojanti planinės ekonomikos mašina būtų galutinai užgesusi keleriais metais vėliau?

Pirmiausia norėčiau padėkoti aktyviems komentatoriams, kurie pusantrų metų kantriai laukė ir reikalavo greičiau įkelti pažadėtą įrašą. Pagaliau sulaukėte tos dienos 🙂 Bet šio straipsnio nebūtų, jeigu kažkada bibliotekoje nebūčiau vartinėjęs atsitiktinių knygų. Pasirodo, architektas Gediminas Baravykas (Santuokų rūmų autorius) 1991 metais suprojektavo aikštę Pilaitėje!

Tačiau prieš pereinant prie projekto nuotraukų ir aprašymų, norėčiau priminti apie Bastilijos aikštę. Patys pilaitiškiai savo knygoje yra rašę, kad vieną aikštę buvo planuota taip pavadinti. Gal žinote kurią? Mano spėjimu, ši aikštė, kurią dabar pamatysite, NĖRA Bastilijos aikštė. Aikštė, kurią dabar pamatysite, suprojektuota gana detaliai, tačiau neminimas nei toks pavadinimas, nei pačiame projekte yra kokių nors užuominų. Gal Bastilijos aikštė turėjo būti tas didysis Pilaitės žiedas pačiame masyvo centre? Dar kartą įdedu unikalų paveiksliuką iš praeito straipsnio – rankomis braižytą Pilaitės gatvių pavadinimų schemą, kurią išsisaugojau iš interneto prieš daugybę metų:

O ar gali būti taip, kad nusprendus visas gatves vadinti Mažosios Lietuvos veikėjų ir vietovių vardais, Bastilija pasirodė „ne į temą“ ir tokio sumanymo buvo atsisakyta? Jeigu turite savo spėjimų, būtinai parašykite komentaruose.

Dabar pereikim prie pirminio šaltinio. Visa informacija yra iš knygos „Architektas Gediminas Baravykas. Kūrybos pulsas“ (2000). Kai kurias vietas išryškinau. Komentarai po paveiksliukais – mano.

Aikštė Pilaitėje. Vilnius

Projektas: 1991 m.

Architektas: G. Baravykas

Šį projekto pasiūlymą reikėtų suvokti kaip Gedimino Baravyko bandymą įgyvendinti seniau ištartą įžvalgą, kad mūsų naujuose gyvenamuosiuose rajonuose tik dėl ekonominių priežasčių ir abejingumo beveik nebuvo projektuojami ir rengiami tokie tradiciniai urbanistinio audinio elementai kaip miesto aikštės.

b planas
1. Planas. Palyginus aikštės planą ir užstatymą su maketu iš praeito straipsnio, akivaizdu, kad viskas suprojektuota Karaliaučiaus ir Vydūno gatvių sankryžoje!

Vienokios ar kitokios paskirties ir kompozicinės sandaros aikštė suteikia savitumo architektūrinei aplinkai, paprastai tokiuose rajonuose formuojamai iš tipinių industrinės gamybos daugiabučių ir kelių individualių ar kartotinių visuomeninės paskirties pastatų. Aikštė tada tampa gyventojus įvairiomis prasmėmis integruojančia erdve. Vakarų šalyse šios spragos buvo išryškintos jau gerokai seniau ir aptartos giluminės tokių klaidų sociokultūrinės pasekmės. Baravyką jaudino inertiškas lietuviškų valdininkų ir projektuotojų vengimas vertinti šią problemą kaip svarbų dalyką. Jam labai reikšmingas atrodė siekis kiekvienam naujam rajonui suteikti bent jau individualų, nepakartojamą akcentą, kuris pajėgtų aktyviai daryti poveikį konkretaus urbanistinio darinio estetiniam ir psichologiniam įvaizdžiui. Jis ne kartą aiškino apie privalumus, kurių galima tikėtis, jeigu naujame gyvenamajame masyve bus panaudoti tik šiai teritorijai skirti mažosios architektūros aplinkos elementai.

Aikštė Pilaitėje iš esmės ir buvo konkretaus autoriaus bandymas projektu analizuoti miestietiškos aikštės poreikio būtį naujoje urbanistinėje struktūroje, įrodyti aikštės ir jos funkcinės programos komponetų gyvybingumą, atskleisti jos architektūrinį pavidalą, kuriame siekiama fokusuoti bendrąjį Pilaitės rajono meninės išraiškos pobūdį. Aikštės erdvė kertama pusiau gatve (Karaliaučiaus – „100 m.“ pastaba) <…>, o jos centre statmenai į ją įeina iš rytų pusės ateinanti gatvė (dab. Vydūno – „100 m.“). Sankryža yra svarbus viešojo transporto stotelių išdėstymo mazgas. Gatvių kryptys, sankryža, stotelės tapo pradiniu didelio stačiakampio aikštės ploto struktūravimo į trejetą zonų motyvu. Didesnioji, vakarinė aikštės zona yra stačiakampio plano formos, ji sudaryta iš dviejų kvadratinių dalių, tarp kurių kaip savotiška juosta įkomponuotas dekoratyvinis vandens baseinas. Rytų zoną gatvės dalija į du vienodo dydžio kvadratus. Pastatų, kurie sudaro išorinį aikštės perimetrą, pirmuosiuose aukštuose numatyta įkurdinti visuomeninių institucijų, prekybos, paslaugų teikimo patalpas. Baravykas Pilaitės aikštę projektavo kaip universalią, nuolatos aktyviai naudojamą, polifunkcinio turinio, skirtingų interesų gyventojams patrauklią vietą. Jis siekė aikštės kompozicijai suteikti dinamiškumo, bet kartu ir jaukumo savybių. Vienas svarbesnis sandaros leitmotyvas yra aikštės atvirumas ir prieinamumas – kaip kontrastas šio rajono uždaresnės formos kiemų sąrangai.

c ax
2, 3. Maketo nuotraukos. Matosi vandens baseinas, laikrodis ir tiltelis. Atkreipkite dėmesį į įdomias skyles name šalia baseino!

Aikštės vakarų zonoje dvi jos dalis skiriančio / jungiančio elemento vaidmenį atlieka vandens baseinas su nuapvalintais galais. Beje, apskritos linijos čia yra akcentuotas morfologinis motyvas. Arčiau gatvės esančiame baseino gale pastatyta vienintelė aikštės vertikali dominantė – ažūrinis bokštas su laikrodžiu viršunėje. Architektas numatė žiemos sezonu baseiną naudoti kaip čiuožyklą. Priešingame nuo bokšto baseino gale įrengtas arkos formos tiltelis, kuris gali būti naudojamas kaip savotiška tribūna masinių sueigų metu. Vakarų zonos šiaurinės dalies kvadrate įdomiai sukomponuoti įvairiausi įrenginiai jaunesnio amžiaus vaikų žaidimams. Pietinėje gi šios zonos dalyje suprojektuotas atviras amfiteatras su teritorijos paviršiuje nuožulniai įgilinta plokštuma. Kartu numatyta, kad šis elementas tiks ne tik koncertiniams renginiams, bet ir važinėtis riedučiais. Greta pažymėtos vietos laikiniems prekybos kioskams. Aikštės rytų zonos abiejuose kvadratuose kiek intensyviau apželdinama, čia tinkamesnė vieta ramiam poilsiui ir bendravimui. Projekte daug dėmesio skirta medžių, krūmų ir gėlynų rūšių parinkimui ir jų išdėstymui.

d 3d
4. Maketo nuotrauka iš viršaus. Šiaurė į apačią.

Dar pateikta labai įdomi ištrauka apie blokinius gyvenamuosius rajonus:

Iš pranešimo Vilniaus miesto tarybos deputatų sesijoje, 1989 m.

Aišku, kad gyvenamųjų rajonų išvaizda, jų planinė ir erdvinė struktūra visų pirma priklauso nuo to, kokie namai juose statomi. Kartojant vieną ir tą pačią namų seriją eilėje rajonų, neįmanoma išvengti tam tikro tų rajonų suvienodėjimo. Neįmanoma radikaliai pakeisti stambiaplokščių namų, nerengiant naujos serijos, todėl nėra progreso butų išplanavime, o namų išvaizda keičiasi tiktai palyginti nežymiomis detalėmis, „kosmetiniais“ patobulinimais. Negalėjimas parengti ir įvesti naujų namų serijos labai neigiamai atsiliepia naujųjų Vilniaus rajonų kokybei. Dvylika metų, praktiškai visą antrojo gen. plano realizacijos laikotarpį, Vilniaus rajonai buvo užstatomi vienos serijos namais, kol galų gale tos serijos namai sudarė daugiau kaip 40 % miesto užstatymo. 


Taigi, kaip matote, rajonų monotoniškumas buvo suvokiamas kaip problema.

a
5. Vaizdas nuo Vydūno gatvės

Štai tokia turėjo būti viena aikštė Pilaitėje. Per trisdešimt metų nei ši, nei jokia kita aikštė čia neatsirado. Tik pastaraisiais metais atsiranda skverų užuomazgos.

Serija „Beveik realybė“

Būsimuose Beveik realybė straipsniuose pamatysite dar daugiau įdomybių – kaip turėjo atrodyti milžiniški Pilaitės administraciniai pastatai (tikriausiai šalia centrinio žiedo) ir koks turėjo būti pilnai užbaigtas vienintelis Lietuvos atominis miestelis Visaginas.

1. Nesprogęs TV bokštas
2. Brėžiniuose likusi Pilaitė
3. Kauno jūrų uostas ir tobulas kolūkis
4. Pilaitės aikštė
5. Visaginas / ..?

Kita: Stoties atgarsiai | Valgyklų potyriai | Kaip turėtų atrodyti mūsų blokiniai rajonai
Kas blogai su Vilniaus autobusų stotimi?

2 mintys apie “Pilaitės aikštė, kurios nebebus | Beveik realybė #4

  1. Super! Taip laukiau! Dabar ten atrodo automobilių stovėjimo aikštelė tiesiog.. Gal galėtum pasidalinti šaltiniais, knygomis apie administracinius pastatus Pilaites ir visa Visagina? Pagal išplanavimą Visaginui atrodo daugiausia dėmesio skirta buvo, plius įdomu, kad ten nėra šviesoforų 😀

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Ne tik autombilių aikštelė, kita pusė jau užstatyta daugiabučiais. Galiu lažintis, kad likusioje turėjusios būti aikštės pusėje iki 2030 niekas nepasikeis.
      Dabar po ranka Pilaitės monstrų neturiu, bet radau panašaus tipo knygoje: architektų monografijose. O Visagino straipsnis bus ne pagal knygas, o maketą 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s