Vilnius – pažemintų pėsčiųjų sostinė

Įsivaizduokite, kad turite nuosavą sodybą. Situacija Nr. 1. Jūsų kieme atsiranda duobė. Pradeda kauptis vanduo, purvas, rudeniniai lapai. Ką darote? Situacija Nr. 2. Prie įėjimo į jūsų sodybą nuo seno yra 20 cm bortas. Nepatogu įvažiuoti su dviračiu, vežimėliu, užsikabina ir pargriūna jūsų mažas vaikas, sunku praeiti močiutei. Ką darote?

Abiem atvejais kažko imsitės. O kas vyksta Vilniuje su šaligatviais ir gatvėmis, kurių draugiškumas pėstiesiems – nulinis? Absoliučiai nieko. Tuo metu, kai Kopenhaga, Viena ir kiti miestai varžosi dėl patogiausio miesto titulo, pritaiko savo gatves ir viešąjį transportą pėstiesiems bei neįgaliesiems, vilniečiai gali tik pasvajoti, kad bent senamiestyje būtų galima pavaikščioti nenusilaužiant kojos.

„Bet čia tik plytelių pakeitimo klausimas!“ – pasakysite. Ot ir ne. Problemos daug rimtesnės, negu plytelių amžius.

Normalūs miestai pasimokė iš XX amžiaus klaidų ir atsigręžia atgal į žmogų. Į pėstįjį, dviratininką, senuką, neįgalųjį. Svarbiausia – nebe pravažiuojančių automobilių skaičius, o miesto draugiškumas žmogui.

O Vilniuje… Čia pėstysis yra nuskriaustas, užguitas, paniekintas ir pažemintas. Vilnius – tikrų tikriausia pažemintų pėsčiųjų sostinė. Ir jeigu tuo dar netikite (pirma stadija – neigimas), tuoj patys įsitikinsite.

Varguoliški takai

1. Ar pastebėjote, kad dauguma senamiesčio šaligatvių yra be galo siauri?

2. Dažniausiai vadovautasi principu „atskaičiuokim nuo namo 1-1,5 metro, o kas liks – automobiliams“. Taip važiuojamoji dalis vietomis neproporcingai išplatėja ar susiaurėja, o pėstysis turi tenkintis savo varganu vienu metru kreivo šaligatvio.

Principas Nr. 2: į šaligatvį galima sukišti bet ką, o važiuojamoji dalis – neliečiama. Grūdam šulinius:

3. Storus lietvamzdžius, stulpus:

4. Laiptus:

5. Kol galų gale šaligatvis pranyksta 🙂

6. Kartais kyla klausimas, kodėl kiekviena senamiesčio gatvelė išvis turi atskirą šaligatvį ir dar bortus iš abiejų pusių. Gal geriau visa danga būtų viename lygyje, o prioritetas – pėstiesiems?

Trakų gatvės ypatumai

Pėsčiojo padėtį Vilniaus senamiestyje puikiausiai iliustruoja Trakų gatvė – beveik pagrindinis įvažiavimas į senamiestį. Nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro čia plūsta nesibaigiantis automobilių srautas. Jeigu kokia nors parduotuvėlė kitoje gatvės pusėje jums pasirodys įdomi, užsimiršę neskubėkite pereiti gatvės, nes jus gali paprasčiausiai partrėkšt visa virtinė automobilių ir krovininių autobusiukų. Teks eiti iki artimiausios perėjos, kad būtų šansų kirsti šitą nesibaigiantį srautą. Bus video 🙂

7. Jums teks grūstis siauru šaligatviu, kabinantis už veidrodėlių ir atsidarinėjančių durų. O vairuotojai mėgausis savo važiuojamąja dalimi, kurioje yra 2-3 metrai perteklinio pločio ir dar parkingas.

8. Vienoje vietoje šaligatvis susiaurėja iki 1 metro.

9. Dar yra toks inžinerinis stebuklas kaip tvorelė ir milžiniškas šviečiantis perėjos ženklas. Atkreipkite dėmesį, kaip jis nevykusiai atrodo prie senamiesčio masteliui pritaikyto „plytos“ ženklo.

Atseit čia yra vaikų darželio durys, vaikai gali netikėtai išbėgti į gatvę, reikia atkreipti vairuotojų dėmesį švytinčiais ženklais… Idiotizmas! Senamiesčio gatvelėje reikia ne pėsčiuosius tvoromis ir skydais apstatyti, o automobilius apriboti.

Visų pirma, nereikia leisti kiekvienam norinčiam bet kada įvažiuoti į tokią gatvę, kad pagaliau baigtųsi tas begalinis mašinų srautas. Įleidžiam eismą iki kokio vidurdienio – ir užtenka. Antra, prioritetą aiškiai suteikti pėstiesiems, kad ne jie būtų priversti vaikščioti pagal tvoras ir perėjas, o automobiliai turėtų kantriai laukti užsižioplinusių besifotografuojančių turistų. Visus bortus ir tvoras išmesti lauk.

Bordiūriškės

10. Štai vieną gražią dieną iš paskos ėjo kažkokia šeima, pagal kalbą turbūt skandinavai. Ir vėl kadre atsispindi pėsčiojo padėtis. Vyrui su vežimėliu vos ne ant kulnų važiuoja džipas, dabar jis turės vežimėlį užkelt per dar vieną bortą. O vyresnis berniukas bando važiuoti paspirtuku ir vis persiverčia. Negaliu žiūrėti į tas kančias ir nusisuku. Tik skausmingai girdžiu nuolatinį ratų kaukšėjimą į išdužusias plyteles ir nelygumus. Ką jie pagalvojo apie Lietuvą?

11. Perėja prie Prezidentūros. Savaime aišku, nėra jokio nuolydžio. Nu negi dabar kas su vežimėliu važiuos prie Prezidentūros (išskyrus tą švedų šeimynėlę, atsitįsusią vaikus). Ko ten jiems?

12. Blogiausia, kad net ir naujai sutvarkytuose šaligatviuose Universiteto g. – idiotizmas:

Išby r ė j o

13. Prie jau rekonstruojamo Reformatų skvero automobiliai ir konteineriai gal dings, bet plytelės liks. Ką tik pažiūrėjau techninį projektą – šaligatvis neįtrauktas į rekonstrukciją. Įdomu, kaip Šimašius ateis perkirpti juostelės? Gal prieš atidarymą kažką pataisys 🙂

14. Nėra pinigų rekonstrukcijai? Dėl dievo meilės, pasamdykit porą darbininkų, kad jie per dvi darbo dienas pakeistų bent porą plytelių kiekvienoj senamiesčio gatvėj!

15. Ant šitų plytelių vaikštom mes, vaikščiojo mūsų tėvai ir gal net seneliai.

16. Nu gerai, paskutinė nuotrauka.

17. Beje, už senamiesčio ribų irgi ne ką geriau:

Tvorų mįslė

18. Kai kada eini, žiūri į surūdijusias tvoras senamiestyje ir protu nesuvoki: KAM? Kam reikia vieno gabaliuko tvoros?

19. Kad toms tvoroms jau nėra ką saugoti – plytelės ir taip pasišlykštėtinai atrodo.

20. Dar viena beprasmė tvora. Koks bukagalvis teroristas sugalvotų įsirėžti į akliną Vyriausybės pusrūsio sieną?

Lietaus nuotekos – inžinerijos šedevras

21. Bet smagiausia žiūrėti į lietaus nuotekų nuvedimą. Dominuoja trys tipai:

1 tipas. Lietvamzdis veda tiesiai ant šaligatvio. Lietuvos klimatu – tiesiog nenutrūkstamas vandens ir ledo generatorius.

2 tipas. Šaligatvyje yra įdubimas, atseit nukreipiantis vandenį į gatvę (nuotraukoje pagal šlapią šaligatvį matosi efektyvumas).

22. Čia matosi ir 3 tipas. Šaligatvyje yra grotelėmis pridengtas šiukšlėmis užsikimšęs griovys, kurio niekas gyvenime nevalė.

23. Grotelių nebelikę:

Desertui

MOdernus muziejus ir MOderni aplinka

Kaip žinote, neseniai atsidarė MO muziejus. Deja, jis yra vienoje bjauriausių miesto gatvių – Pylimo. Ir nemačiau nuotraukų, kuriose tai atsispindėtų…

Tad atidarymo proga pateiksiu alternatyvų žvilgsnį: keturis kadrus, darytus kitoje gatvės pusėje 🙂

24. Sukurk meną pats – kasdien plytelių kompozicija pakinta. Priklausomai kas kiek išspardo.

25. Batų braižiklis.

26. —

27. Bet reikia straipsnį užbaigti poetiškesniu vaizdeliu 🙂

Rekomenduoju

1. Puikios įžvalgos 15min.lt pokalbyje, kuriame dalyvauja ir Lietuvos pėsčiųjų asociacijos įkūrėjas. Labai rekomenduoju!

2. Kaip bortelis žaloja žmonių kojas. Yra ir antra dalis.

Daugiau apie mūsų miestus ir aplinką

• Kaip turėtų atrodyti mūsų blokiniai rajonai
• Mūsų varganas transportas
• Ar laidai gadina miesto vaizdą?
• Sugriuvęs Vilnius
• Pakeliui į automobilinę vergovę
• Didmiesčio problema Nr.1 – kamščiai
• Didmiesčio problema Nr.2 – trūksta aikštelių
• Sekite tinklaraštį ir jo FB puslapį: bus daugiau straipsnių apie miestus ir jų gyvenimą!

Papildymas 2019-01-26: palyginkite su situacija prieš šimtą metų:

Mediniai senojo Vilniaus šaligatviai šiurpino ir vietinius, ir okupantus (lrytas.lt)

„Nereikia būti plačiapečiu milžinu, kad savo kūnu užpildytum ar visiškai užtvertum tokį pasažą. Jei priešpriešiais niekas ir neateina, tokiame kelyje vis tiek tyko nemenki pavojai. Po kairei staiga atsiveria medinės, neišvaizdų prekystalį dengiančios langinės. Metiesi į kitą pusę, o ten jau kitos kliūtys: staiga nasrus pražioja rūsio laiptų skliautas, ir jei spėji nuo jų pabėgti, blauzdikauliu trenkiesi į ką tik nuotekų griovyje atsidūrusių rogių ienas.“