Apie šaunųjį kareivį Šveiką

Jeigu jau skaitai – kodėl neskaityt geriausių knygų? Todėl šiandien siūlau „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“.

Skaitymas jūsų nepervargins – netgi priešingai, praturtins gyvenimą naujomis spalvomis, nes pasakojimai tikrai linksmi ir dar iliustruoti autoriaus draugo J. Lados piešiniais.

Veiksmas vyksta Austrijos-Vengrijos imperijoje prieš pat jos žlugimą, apie 1914-15 metus. Prasideda pasaulinis karas, ir kariuomenėje jau anksčiau tarnavęs Šveikas (tenai, beje, oficialiai pripažintas idiotu) pamažu įsitrauks į karo sūkurį… Šveikas – kvailelis, sakantis tiesą, mokantis išsisukti iš keblių situacijų, bet dažnai ir nukenčiantis.

sveikas2
Šveikas – dešinėje

Mane nustebino autoriaus išmoningumas. Knygoje yra turbūt tūkstančiai pašalinių pasakojimų-istorijėlių, kaip koks nors mėsininkas iš tokios ir tokios gatvės padarė taip ir taip. Pasišaipoma iš griūvančios monarchijos, imperatoriaus, kariuomenės, bažnyčios. Smulkūs nutikimų atpasakojimai šiek tiek primena Rablė romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“, tik ten viskas žymiai didesnio mastelio.

Knyga labai gerai nušviečia bendrą tų metų klimatą daugiatautėje Austrijos-Vengrijos imperijoje – ją pamatai iš vidaus. Lingua franca ten buvo vokiečių kalba – dialoguose nemažai vokiškų frazių. Apie kultūrinius dalykus: viskas labai kaimiška ir panašu į Lietuvą – vis dėlto gyvenam tame pačiame regione. Panaši virtuvė: žmonės valgo visokius patiekalus su spirgučiais, dešras, raugintus kopūstus. Be galo daug geria, mušasi. Tiesa, dabar valdiškose įstaigose nebėra spjaudyklių 🙂 Ir blusų kalėjime gal nėra. Reiškia – gyvenimas gerėja!

Nuotykių epopėja, deja, nebuvo užbaigta dėl autoriaus mirties. Šveikas taip ir nepatenka į frontą. Veiksmas rutuliojasi simuliantų „ištaisymo“ įstaigose, kareivinėse, smuklėse, kalėjime, policijos nuovadose.

„Šveikas“ jokiu būdu nėra vien pramoginis skaitalas. Tai ir praplečiantis akiratį, ir karo absurdiškumą parodantis kūrinys.

Ką pažiūrėt?

Vokiečiai aštuntajame dešimtmetyje yra sukūrę serialą apie Šveiką – siužetai ir net dialogai pernelyg nenutolsta nuo knygos. Pagrindinis aktorius irgi nuostabus. Tinka besimokantiems vokiškai.

Papildymas (2018-09-25): I. Šimonytė dažnai mėgsta pacituoti Šveiką. Šiame įraše yra šiek tiek minčių apie knygą (ir ne tik):

Ką dar paskaityt (iš linksmesnių)?

gargantiua ir pantagriuelisJeigu įveikėt Šveiką, siūlau Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelį“. Stilius sunkesnis, humoras savotiškas, nes daug juokelių apie perdimą, aną galą – žodžiu, netiks bėsigėdijantiems kūniškų dalykų. Jeigu „Šveiko nuotykiai“ puikiai tinka atostogoms, „Gargantiua ir Pantagriuelio“ skaitymas gal ir prilygtų darbui. Reikia nusiteikt.

Dar vienas svarbus romanas – „Don Kichotas“. Jis jau mano skaitymo sąraše…

Neseniai atradau įdomią knygelę „Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusį Braunšveigo žemėje“. Tai 1515 m. užrašytos istorijos apie vieną Vokietijos klajojantį išdaigininką. Gryni viduramžiai (su viduramžiškais juokeliais). Progai esant, parašysiu plačiau.

Įrašai apie knygas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s