Apie Plutarcho rinktines biografijas

Jei domina antikos laikotarpis, tikrai rekomenduoju Plutarcho rinktines biografijas. Jums tiks, net jeigu visai nesidomit Antika ir nesat istorijos mėgėjas. Skaityti labai lengva, apie kiekvieną žmogų nedaug, tinka ir pramogai.

Šitoje knygoje yra pačių įžymiausių senovės žmonių biografijos. Jų stilius toks, kad skaitymas tikrai neprailgs. Mat senovės autoriai rašydavo apie būdo bruožus, įvairias buities smulkmenas, atsitikimus. Plutarcho biografijos didaktiškos – vaizduodamas žmonių charakterius ir poelgius, Plutarchas parodo dorybes ir ydas.

Aš rašau ne istoriją, o gyvenimo aprašymus. Nepaprasti žygiai ne visuomet aiškiausiai parodo žmonių dorybes ar ydas. Dažnai nereikšmingas poelgis, žodis ar pokštas daugiau atskleidžia žmogaus charakterį negu kruviniausios kautynės, didžiausi mūšiai ar miestų apsupimai. Kaip tapytojai, nesirūpindami kitomis kūno dalimis, savo portretuose stengiasi sugauti veido ir akių panašumą, tuos bruožus, kuriuose ryškiausiai atsispindi žmogaus charakteris, taip ir man tebūnie leista žvilgtelėti giliau į dvasios bruožus.

Plutarchas

Dar vienas įdomus dalykas – Plutarchas pateikia gyvenimo aprašymus poromis. Pirmiausia aprašo įžymų graiką, tada į jį panašų romėną, o po to palygina jų būdo bruožus, poelgius. Ypač įdomūs aprašymai pabaigoje – Demosteno ir Cicerono (garsiausių oratorių) bei Aleksandro Makedoniečio ir Julijaus Cezario. Žinoma, aprašytas garsusis Aleksandro Makedoniečio ir filosofo Diogeno susitikimas (žr. šio įrašo paveiksliuką).

Ne paslaptis, kad tada žmonės buvo labai prietaringi. Istorikai nuolatos rašo apie pranašiškus ženklus, kurie parodė, kaip baigsis mūšis ar toliau klostysis likimas. Kai kada pagalvoji, kad tai tik įaudrintos vaizduotės šėlsmas. Bet kartais viskas prieina iki absurdo:

Likijoje, netoli Ksanto miesto, yra šaltinis, kuris, sako, tuo metu pats ėmęs smarkiau trykšti, išsiliejęs ir išmetęs iš dugno varinę lentelę su senoviniu užrašu, kad graikų sunaikinta žūsianti persų karalystė. Padrasėjęs Aleksandras skubėjo išvaryti priešus iš visos jūros pakrantės iki Finikijos ir Kilikijos.

Plutarchas. Rinktinė biografijos. 197 psl.

Ši tema begalinė. Sapnai, aukojimai, orakulo pranašystės. Būrimai pagal paukščius, gyvulių vidurius…

Būna ir tokių atvejų, kai pasirodo koks blogas ženklas, o vadas viską išaiškina priešingai. Cezaris, išlipdamas Afrikoje į krantą, suklupo ir pargriuvo ant veido. Visi krūptelėjo, pamanę, kad tai nieko gero nežada. Bet Cezaris tada tarsi apkabino žemę ir žodžiais sužaidė taip, tarsi jis to ir norėjo, ir kad tai jokiu būdu nėra blogas ženklas.

Dar. Iš paskersto gyvulio vidurių būdavo buriama. Cezario nužudymo dieną žyniai viduriuose nerado širdies – ypač blogas ženklas! Jau net nekalbu apie kitus prieš lemtingą valandą pasirodžiusius ženklus, Cezario žmonos košmarą ir taip toliau. Dabar net ir patys didžiausi lengvatikiai turbūt nepatikėtų, kad prieš kelias minutes gyvas buvęs gyvulys neturi širdies!

Gal prietaringi žmonės, daugiau paskaitę senovės autorių, pamatytų prietarų absurdą? Arba suvoktų tai, kad labai lengva visokius išankstinius ženklus prirašyti jau post factum, mitologizuoti įvykius.

Istorinės asmenybės

Apie knygas:

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s