Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių

Kur slypi klasikos skaitymo įdomumas? Gali žiūrėti į pagal kokią nors knygą nutapytus paveikslus ir juos suprasti. Pavyzdžiui, Pranciškaus Smuglevičiaus „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. Palmės, auksas, karalius, pasiuntiniai. Įdomi rytietiška atmosfera. Koks siužetas čia pavaizduotas?

Patys galėsite perskaityti teksto gabaliuką, kuriuo rėmėsi P. Smuglevičius. Maždaug toks rašymo stilius ir vyrauja Herodoto „Istorijoje“. Begalė neįtikėtinų istorijų ir kitų įdomybių, įvykusių prieš 2500 metų. Daug įdomiau, negu šiuolaikinės knygos apie keliones.

Ištraukoje aprašytas ypatingasis saulės stalas, persų pasiuntinių dovanos Etiopijos karaliui, pokalbis apie papročius, sveikatą ir ilgaamžiškumo paslaptis. Galiausiai pasiuntiniai apsilanko to meto „spa centro“ atitikmenyje 🙂

Beje: Lietuvos dailės muziejaus tinklapyje galima pamatyti skirtingas paveikslo vietas apibrėžtas ir aprašytas.

Herodoto „Istorija“. Trečioji knyga, 17-23

17. Vėliau Kambizas sumanė surengti tris žygius: prieš kartaginiečius, amoniečius ir ilgaamžius etiopus, gyvenančius Libijoje prie pietinės jūros*. Apsvarstęs jis nutarė prieš kartaginiečius pasiųsti laivyną, prieš amoniečius – dalį pėstininkų kariuomenės, o prieš etiopus – kol kas tik žvalgus, kad jie nugabentų karaliui dovanų ir pažiūrėtų, ar iš tikrųjų ten yra vadinamasis saulės stalas, apie kurį tiek pasakojama, na ir šiaip viską išžvalgytų.

*Čia tikriausiai turima galvoje Nubijos karalystė. Pietinė jūra, pagal to meto įsivaizdavimą, skalavo pietinę Nubijos pakrantę.

Tasai saulės stalas esąs toks: už miesto plytinti pieva, pilna virtos įvairiausių gyvulių mėsos. Kasnakt aukštieji valdininkai pagal paprotį nemačiomis nešą mėsą į tą pievą, o dienomis ją valgąs kas tik norįs. Žmonės, aišku, tiki, kad tą mėsą jiems duodanti žemė. Toks esąs tas vadinamasis saulės stalas.

 

Nutaręs pasiųsti žvalgus, Kambizas liepė pašaukti iš Elefantinos polio keletą tų ichtiofagų*, kurie mokėjo etiopų kalbą. <…>

*Ichtiofagai – gentys, gyvenusios vakarinėse ir rytinėse Arabijos įlankos ir Indijos vandenyno pakrantėse.

Kai tie ichtiofagai atvyko iš Elefantinos, Kambizas tuoj išsiuntė juos į Etiopiją, įsakęs pakalbėti, kas reikia, ir nunešti dovanų purpurinį drabužį, auksinius karolius, apyrankes, alebastrinį indą su balzamu ir ąsotį palmių vyno. Etiopai, pas kuriuos Kambizas siuntė žvalgus, sako, esą aukščiausi ir gražiausi iš visų žmonių. Jų papročiai visiškai skiriasi nuo kitų žmonių papročių. Ypač įdomi esanti nuostata dėl karaliaus valdžios: kuris iš saviškių yra, jų nuomone, aukščiausias ir stipriausias, tą ir išsirenka karaliumi.

 

Ichtiofagai, atvykę pas tuos etiopus, įteikė jų karaliui dovanas šitaip sakydami: „Persų karalius Kambizas, norėdamas pasidaryti jūsų draugu ir sąjungininku, mus čia atsiuntė paliepęs su tavimi pakalbėti ir įteikti šias dovanas, kuriomis jis labiausiai džiaugiasi.“ Etiopų karalius, supratęs, kad čia atvyko žvalgai, jiems taip atsakė: „Nei persų karalius jus siuntė dovanų atnešti, kad, svarbiausia, taptų mano draugu ir sąjungininku, nei jūs sakote teisybę, kad atėjote mano šalies išžvalgyti, nei jūsų karalius yra teisingas žmogus. Juk jeigu būtų teisingas, tai negeistų svetimos žemės, tenkintųsi savąja ir neimtų vergijon žmonių, kurie jam nieko blogo nėra padarę. Perduokite jam šitą lanką ir pasakykite: etiopų karalius persų karaliui pataria tik tada žygiuoti su didžiule kariuomene prieš ilgaamžius etiopus, kai persai įstengs lengvai įtempti šitokio dydžio lankus. Kol to nebus, tegul jis dėkoja dievams už tai, kad jie Etiopijos sūnums neįdiegė minties prie savosios žemės prisijungti svetimas.

 

Taip pasakęs, atleido lanką ir perdavė pasiuntiniams. Paskui paėmė purpurinį drabužį ir paklausė, koks čia daiktas ir kaip jis padarytas. Kai ichtiofagai teisingai papasakojo apie purpurą ir jo dažymą, jis pasakė, kad klastingi tie žmonės, klastingi ir jų drabužiai. Paskui jis pasiteiravo apie auksinius karolius ir apyrankes. Ichtiofagams nupasakojus, kaip jais puošiamasi, karalius, manydamas, kad tai grandinės, nusijuokė ir pasakė, kad jie turi stipresnių grandinių negu šios. Tada jis paklausė apie balzamą; šiems papasakojus, kaip balzamas gaminamas ir vartojamas, jis pasakė tą patį, ką ir apie drabužius. O kai priėjo prie vyno ir sužinojo, kaip jis gaminamas, karalius apsidžiaugė tuo gėrimu. Jis paklausė, ką valgo persų karalius ir kokio ilgiausio amžiaus sulaukia persai. Šie atsakė, kad karalius valgo duoną, paaiškino, kas tokie kviečiai, ir pridūrė, jog ilgiausias amžius esąs 80 metų. Į tai etiopas atsakė nesistebįs, kad, valgydami mėšlą, persai neilgai gyvena. Jie ir tiek neišgyventų, jeigu nesigaivintų šituo gėrimu, pasakė karalius ichtiofagams, rodydamas į vyną; tik šiuo vienu dalyku juos pralenkia persai.

 

Kai ichtiofagai pasiteiravo karaliaus apie gyvenimo būdą ir papročius, jis atsakęs, kad daugumas jų sulaukia 120 metų, o kai kurie ir daugiau. Jie valgo virtą mėsą ir geria pieną. Žvalgams stebintis tuo ilgu amžiumi, karalius nuvedė juos prie šaltinio, kuriame išsiprausę jie pasidarė žvilgą tarsi būtų alyvoje išsimaudę; iš šaltinio dvelkė našlaičių aromatas. Žvalgų žodžiais, jo vanduo esąs toks lengvas, kad joks daiktas jame neplaukiojąs – nei medis, nei dar lengvesni daiktai: viskas eina į dugną. Jeigu tikrai toks yra tas vanduo, tai gal jie dėl to ilgaamžiai, kad geria tą vandenį. <…>

Jei domina paveikslai: Ką padarė tarybinis buldozeris

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s