Skaitymo privalumai

Klasikos skaitymas padeda tobulėti. Iš jos galima „pasipelnyti“ įvairiais būdais. Ką tokios knygos gali suteikti, kaip iš jų išgauti maksimalią naudą, kokias skaičiau ir rekomenduočiau jums?

Norint skaityti sudėtingesnes knygas nereikia būti apsigimusiu profesoriumi, nebūtina ir universiteto ar mokyklos prievarta. Skaityti bei bandyti suvokti klasiką, o kartu ir svarbias žmonijos idėjas ir istoriją galima pasirinkti savu apsisprendimu. Man jis atsirado natūraliu būdu, nuosekliai – metai po metų besikeičiant pažiūroms. Dabar jau esu šiek tiek susipažinęs su klasikiniais kūriniais, žinau  įdomių istorijų, faktų. Lengviau suprasti įvairias užuominas, motyvus, idėjas, istorinius įvykius kituose kūriniuose, straipsniuose, televizijoje – žodžiu, populiariojoje kultūroje apskritai. To neįgrūs į galvą joks mokytojas ar profesorius.

Knygų skaitymas turi dar ir daugybę kitų privalumų, kurių neminėjau. Pavyzdžiui, nereikia mokytis rašybos taisyklių. Skaitant pakankamai teksto, įvairios galūnės pasąmoningai įstringa į atmintį – nei pirmoj klasėj, nei vėliau nesimokiau rašybos taisyklių. Tiesiog yra nuojauta, kur kokias raides rašyti. Rimčiau prireikė pasimokyti tik retesnes, mažiau taikomas ar subtilesnes rašybos taisykles (pavyzdžiui, įvardžiuotinių būdvardžių galūnes septintoje klasėje). Tačiau dauguma atvejų rašydavau iš intuicijos ir neapsigaudavau.

Kalbinis talentas ar kalbinis įdirbis?

Negana to, knygų skaitymas lavina kalbinius gebėjimus. Plečiasi žodynas, gerėja iškalba. Seniau galvodavau, kad nuo mažens turėjau talentą kalboms. Vis dėlto po kurio laiko suvokiau, kad tai ne kažkokia atsitiktinai pasitaikiusi dievo dovana, o tiesiog natūralus tam tikros veiklos rezultatas. Nuo mažens skaičiau knygas, tad teksto suvokimas niekada nebuvo kažkokia sudėtinga užduotis, žinoma, nekalbu apie dirbtines ir nesąmoningas teksto suvokimo užduotis, seniau buvusias egzaminuose. Mano skaitymo greitis irgi buvo didesnis negu didžiosios dalies bendraamžių, todėl nesusikūrė neigiamos asociacijos, kurios vėliau, be abejo, turi daugiau ar mažiau įtakos besimokant kitus dalykus. Mokykloje dažniausiai reikia informacijos apdorojimo ir įsiminimo, o tam, kas turi kalbinį įdirbį (nepanašu, kad tai būtų talentas), visa ši veikla nėra sunki. Taigi, skaitymas gali turėti milžinišką poveikį žmogaus gyvenimui. Pavyzdžiui, kalbinis įdirbis mane paskatino mokytis kalbų. Po kurio laiko sąmoningai apsisprendęs panaudoti šį įdirbį kaip įmanoma plačiau, pradėjau mokytis daugiau kalbų ir nenusivyliau – kalbos tebėra vienas didžiausių mano pomėgių, varantis mane į priekį.

Regis, dievo dovanos koncepcija išvis klaidinga. Natūralu, kad beveik nuo kūdikystės prie pianino sėdintis vaikas turės muzikinių įgūdžių – juk jis ištisas dienas grojo ir muzikavo! – juos vėliau pašaliniai žmonės pavadins talentu. Ir net jeigu tie įgūdžiai, tas įgytas įdirbis ir nebus labai įspūdingi, tikėtina, kad laikui bėgant jie dar pagerės, mat paprastai tobulėjame ten, kur jau turime patirties.

Knygos: pramogai ar mokymuisi?

Dažniausiai jaunimas knygų skaitymą suvokia kaip kažkokį pramoginį užsiėmimą (entertainment). Be abejo, daug žmonių skaito dėl pramogos. Vis dėlto knygos, ypač klasikinė literatūra, gali tapti žinių šaltiniu, teikiančiu ne tik savotišką išsilavinimą, bet ir tą pačią pramogą. Didžiąją dalį potencialių jos skaitytojų numuša prievarta brukami Donelaitis, Vaižgantas ir Žemaitė. Tai nėra blogi autoriai. Paprasčiausiai jie truputį per daug vienodi ir, nuolatos pateikiami, gali sukelti neigiamų asociacijų, atgrasančių nuo likusios lietuvių ir pasaulio klasikinės literatūros.

Į klasiką abejingai žiūrintys nežino, kad ji gali būti ne mažiau įtraukianti negu šiuolaikiniai bestseleriai, kaip „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, „Haris Poteris“ ar kiti. Beje, turiu omeny ne tik poros šimtmečių senumo kūrinius, bet ir kelių tūkstantmečių senumo knygas. Čia yra intriguojančių siužetų, mįslingų reiškinių, nepadorių scenų ir juokingų epizodų. Tuo įsitikinsite paskaitę, pavyzdžiui, kad ir aštuoniolikos šimtmečių senumo Apulėjaus „Aukso asilą“ (tai bene vienintelis pilnai išlikęs Antikos laikų romanas, nesigailėsite), Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelį“ (Renesanso laikotarpio kūrinys, nelengvas, bet linksmas) ar Didro „Žaką fatalistą ir jo poną“.

Žinoma, skaityti sudėtingesnes kelių tūkstantmečių senumo knygas nėra lengvas užsiėmimas. Tai – labai sunkiai virškinamas informacinis maistas. Reikia išgerti protinį virškinimą skatinančių vaistų – daug skaityti apie patį kūrinį (teoriškai, literatūros pamokos mokyklose ir turi atlikti tokią aiškinamąją, supažindinimo funkciją). Štai kodėl daug religingų žmonių neskaito Biblijos arba skaito atskirai išrankiotas eilutes, o ją atsivertę ateistai pasibjauri ir ją užverčia – neva „man nesuprantama, todėl nesąmonė“. Nepažįstant to istorinio laikotarpio, nesuprantant įvairių užuominų, tuometės situacijos ir kitų aspektų tekstai atrodo beprotiškai arba nesąmoningai (panašiau, kad senovėje gyvenę žmonės ir rašytojai buvo ne ką kvailesni už šiandieninius). Panašiai ir su kitais kūriniais, kurie nebūtinai yra seni. Prisipažįstu, kad ir pats esu skaitęs aukso fondui priskiriamų kūrinių, kurių nelabai suvokiau, vienas iš jų – Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ (tą išgirdusi bibliotekininkė tik nusijuokė ir tarė: „Dar augt ir augt…“). Dabar suprantu, kad elgiausi klaidingai – tada reikėjo ta knyga pasidomėti, daugiau pasiskaityti, pasiklausyti. O aš ją perskaičiau ir griebiausi kitos. Ką gi, ateity reikės prie jos sugrįžti!

Įrašų serija apie skaitymą ir kelionę po klasiką:

  1. Motyvacija knygose ir gyvenime
  2. Kodėl verta skaityti klasiką?
  3. Skaitymas „dėl kryžiuko“?
  4. Kaip pamėgti skaityti
  5. Skaitymo privalumai

Įrašų serija apie patikusias knygas ir pasiūlymai:

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s