Skaitymas „dėl kryžiuko“?

Kartais kyla klausimas: galbūt skaitau klasikinę literatūrą dėl kryžiuko? Panašiai, kaip kiti kolekcionuoja pašto ženklus ar kitus daiktus, aš užsirašau perskaitytos knygos pavadinimą į sąsiuvinį. Retkarčiais ir keletą citatų. Ar tai ne tuštybė? Skaitymas vardan skaitymo?

Manau, kad tai yra neišvengiama skaitymo dalis. Neįmanoma skaityti fiziškai egzistuojančios knygos nematant jos apipavidalinimo – viršelio, nugarėlės, galų gale, ir paties puslapio. Visa tai yra knygos sudedamoji dalis. Juk valgydami matome ne vien maistą, bet ir lėkštę. Ji gali kaip nors pagerinti ar pabloginti, žodžiu, – paveikti mūsų valgymo patirtį. Tad visiškai natūralu, kad ir skaitydami knygą esame paveikiami įvairių, net ir išorinių dalykų.

Šiandien šiek tiek pakalbėsiu apie knygų pirkimą, paliekamus įspūdžius ir išankstines skaitytojų nuostatas.

1. Knygų pirkimas ir rinkimas

Daug užkietėjusių skaitytojų užsienyje mėgsta demonstruoti savo knygų lentynas ar ką tik nusipirktas knygas – YouTub’ėje pilna tokių vaizdaraščių. Man visa tai atrodo truputį per daug sukoncentruota į išorę: kas iš to, kad nusipirksi kokią eilinę knygą, pavyzdžiui, romaną, o ji vėliau stovės lentynose dešimt, dvidešimt, trisdešimt metų? Pats turiu šiek tiek knygų, bet nesiveržiu pirkti kažkokių romanų, apie kuriuos nelabai ką žinau. Net jei knygas Lietuvoje knygas būtų lengva įpirkti, jau geriau paremti vietinę biblioteką.

Knygas imu iš bibliotekos, o tai itin patogu, nes klasiką mažai kas skaito, ir tokių knygų būna daugiausia. Gal užsienyje labiau priimta susipirkti viską sau individualiai? Man visi tie vaizdaraščiai pavadinimais September book haul ar My bookshelves sudaro vartotojiškų žmonių įvaizdį.

2. Apie knygų paliekamus įspūdžius

Įspūdžiai susidaro ir dėl suvokimo bei jau turimų asociacijų. Kodėl daugybė Z kartos atstovų purtosi nuo minties, kad galima laisvalaikiu skaityti knygą? Dėl to, kad turėjo siaubingą patirtį vaikystėje, pavyzdžiui, mokykloje buvo despotiška literatūros mokytoja, parašiusi jiems dvejetus. Lėtas skaitymo greitis, nesuinteresuotumas, išankstinės nuostatos nulėmė visišką abejingumą, ar net pasidygėjimą knygomis. Lygiai tokiu pačiu principu knygas mėgstantys patiria malonumą – gal turėjo įdomų literatūros mokytoją, o gal nuo ankstyvos vaikystės knygos kelia teigiamas asociacijas, mintyse siejasi su mėgstamais pasakų veikėjais ar tuo metu pasirodžiusiomis įdomiomis istorijomis.

Kitaip tariant, neįmanoma turėti objektyvios nuomonės apie kokią nors knygą. Knyga jums patiks, jeigu pasakotojas bus tarsi jūsų alter ego. Arba pamatysite, kad kažkoks veikėjas susidūrė su panašiomis problemomis arba mąstė, kaip jūs. Tad nenuostabu, kad kiekvienam tas pats kūrinys nuskamba skirtingai – visi turi skirtingų asociacijų, pomėgių ir patirčių, kurios neišvengiamai iškreipia ir kitaip ištampo tikrąjį atvaizdą.

3. Išankstinių nuostatų vaidmuo

Vis dėlto, kad apsvarstytum kokią nors idėją, reikia būti ganėtinai atviram, neapsistatyti sienomis. Jeigu norite leistis į kelionę po klasikinę literatūrą – o tai išties didžiulė kelionė per žmonijos istoriją ir idėjas – reikia turėti kuo mažiau išankstinių nuostatų. Apskritai išankstinės nuostatos (angliškai vadinamos bias arba prejudice) kuriuo nors klausimu dažnai pražūtingos. Jomis vadovaujasi runkeliai ir įvairaus plauko fanatikai – tikra rakštis pakeliui į civilizuotą visuomenę. Kalbant apie skaitymą, įvairios išankstinės nuostatos sukelia atmetimo reakciją – tarkim, žmogus sako:

Negaliu skaityti knygų, kuriose kalbama apie dievą!

Nors tas žmogus skaitęs jau nemažai, tačiau jo suvokimą dar tebeveikia pasąmonės padiktuoti nusistatymai. Kodėl? Akivaizdu, kad kažkokios nemalonios asociacijos sulaiko protą, jis negali priimti tam tikra forma pateiktos informacijos. Tačiau tikrasis mokymasis ateina tada, kai pasiryžti nubraukti įvairių trauminių patirčių ar aplinkinių nuomonės suformuotas išankstines nuostatas. Tada gali nešališkai (tiek, kiek tai įmanoma) suvokti įvairius reiškinius, apmąstyti dalykus iš kuo neutralesnės pozicijos.

Kelionė po klasikinę literatūrą

Gal sakysite, kas iš to, jeigu aš perskaitysiu nemažai klasikinės literatūros, svarbių veikalų? Kas iš to, kad bandysiu suvokti ten pateiktas idėjas? Praeitame įraše kalbėjau, kodėl verta skaityti klasiką, tačiau išvardijau toli gražu ne visus privalumus. Taip pat nepasakiau, kaip priėjau iki kelionės idėjos, kas paskatino susidaryti tokį planą. Apie tai skaitykite kitame įraše.

Įrašų serija apie skaitymą ir kelionę po klasiką:

  1. Motyvacija knygose ir gyvenime
  2. Kodėl verta skaityti klasiką?
  3. Skaitymas „dėl kryžiuko“?
  4. Kaip pamėgti skaityti
  5. Skaitymo privalumai
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s