Kodėl verta skaityti klasiką?

Kiekvienas daiktas kinta mūsų sąmonėje pagal tai, kokius vaizdus jis sukelia, ir tuo labiau traukia į save, kuo daugiau sužadina įvairių malonių pojūčių, sudarančių harmoningą visetą; bet kur kas dažniau daiktas teikia mums malonumo ne pats savaime, o todėl, kad mūsų fantazija jį pagražina, papildydama ir tarsi nušviesdama jį brangiais mums vaizdais. Mes suvokiame jį ne tokį, koks jis yra iš tikrųjų, o tarsi pagyvintą vaizdais, kuriuos jis sužadina mumyse ir kuriuos mūsų įpročiai asocijuoja su juo. Žodžiu, mes mėgstame tą daikto savybę, kurią patys jam suteikiame, tą dermę, tą harmoniją, kurią sukuriame tarp jo ir savęs, tą sielą, kurią mes patys jam įkvepiame ir kuri sutverta iš mūsų prisiminimų.

Luidžis Pirandelas, „Velionis Matija Paskalis“. 80 psl.

Ką man suteikia knygos? Neturiu konkretaus atsakymo. Kartais net ne pats knygos turinys savaime teikia malonumą, o idėjos, kurios perteikiamos. Būna ir taip, kad įspūdį sustiprina pati knygos išvaizda – labai mėgstu tarybiniais metais išleistas knygas. Jos kompaktiškos, patogios, minimaliai „išpuoštos“, ne per didelio ir ne per mažo šrifto. Patinka ir popieriaus kvapas, paskutinio puslapio užvertimas. Sakysite, kuo tai susiję su knygos idėjomis? Ar ne per daug koncentruojiesi į išorę? Nemanau – nesu romanų rijikas, niekada negalėjau skaityti labai greitai, o pernelyg išpuoštos knygos man ne prie širdies (pavyzdžiui, šiais laikais mėgstamos leisti milžiniško ir nepatogaus formato knygos plačiomis paraštėmis, didžiuliu šriftu ir su daugybe tuščių puslapių – toks yra naujas „Anos Kareninos“ leidimas).

Kaip kažkurio veikėjo žodžiais pasakė Luidžis Pirandelas savo puikiame romane „Velionis Matija Paskalis“, mėgstame daikto savybę, kurią patys jam suteikiame. Tai tiesa. Visgi geros knygos gali turėti tokį patį ar net stipresnį poveikį negu, pavyzdžiui, geras filmas. Man ypatingai įstrigo Broniaus Radzevičiaus romanas. Gali būti, kad dabar, žvelgiant atgal į praeitį, tas efektas sustiprinamas. Gal iš tikrųjų įsivaizduojamą poveikį (ir malonumą) dabar suvokiu daug didesnį negu tada patyriau, nes per prabėgusį laiką smegenys tą patirtį apipynė naujais pozityviais vaizdiniais: kuo toliau, tuo labiau esu įsitikinęs, kad tai buvo gera knyga ir kad patyriau didelį malonumą ją skaitydamas. Tačiau ar ta knyga šito neverta? Jeigu ji bent priverčia susimąstyti, sukelia teigiamus (ar neigiamus) jausmus, palieka tavo sąmonėje pėdsaką (nepaisant to, kad jis vėliau ir „pagražinamas“ ar išblukinamas) – tai buvo vertingai praleistas laikas. Laikas, kurį paskiri sau ir išvysti naujus horizontus, o ne rūgsti veidaknygėse ir skaitai vidutiniokų išminties „perlus“.

Įvairiausius, didžius, dieviškus dalykus nagrinėjantis žmogus negali persisotinti gyvenimu, paprastai pradeda jo nekęsti tik ištižę dykinėtojai.

Seneka, „Laiškai Lucilijui“. 78 laiškas

Knyga – pats geriausias įrankis įvairiapusiam žmogaus tobulėjimui. Klasikinė literatūra, svarbūs veikalai – raktas į tikrąjį išsilavinimą, priešnuodis besmegeniškumui, fanatizmui bei nemokšiškumui (ignorance). Mokymasis mokykloje dažniausiai nesuteikia ir nesuteiks visapusiško istorijos ir įvairių idėjų suvokimo. Net ir tiems, kuriems nereikia bizūno, kad atsiverstų kokią knygą. Visi žino posakį, kad istorijos nežinantys žmonės tarsi vaikai. Tačiau kiek žmonių ją bent apmąstė ar į ją gilinosi, turi bent bendrą suvokimą?

Nesakau, kad klasikinės literatūros skaitymas yra vienintelis įrankis visoms ydoms pašalinti. Be to, knygų skaitymas nebūtinai yra išsilavinimo, protingumo ir kultūringumo priežastis – gali būti ir atvirkščiai. Tačiau svarbūs veikalai – milžiniškas postūmis ir idėjų užtaisas tobulėti siekiantiems žmonėms bei norintiems bent kažkiek pagerinti gyvenimą šioje ašarų pakalnėje. Klasikinė literatūra leis suvokti įvairias idėjas, visokiais būdais išsiskleidžiančias įvairiose epochose. O suvokus tas idėjas, jų kilmę, jų esmę, galima blaiviau ir efektyviau įvertinti įvairius reiškinius ir aktualias dabarties problemas. Neturint tikrojo žinių stuburo – neišmanant istorijos, idėjų, klasikinių veikalų – problemų suvokimas bus iškreiptas, o diskusijos – bevaisės.

Informacinės mitybos racionas

Jeigu valgysite vien greitą ir mažavertį maistą, pamažu susigadinsite sveikatą. Dauguma žmonių tą bent jau supranta ir stengiasi šito išvengti. Tačiau yra nemažai tokių, kurie metų metus pūna socialiniuose tinkluose, savo protą maitina informacinėmis šiukšlėmis ir net nesusimąsto, kad daro kažką ne taip. Daugelis pradėjo sekti ką valgo, susidarė mitybos planus – tačiau į savo galvas dedasi kas papuola. Iš galingo aparato, galinčio veikti produktyviai ir naudingai, smegenys virsta nereikalinga ir kenksminga šiukšle.

Mano požiūriu, idealiu atveju bendras įvairių dalykų paskaitinėjimas, pasidomėjimas įvairiais dalykais prilygsta grūdinėms kultūroms – sudaro informacinės mitybos raciono didžiąją dalį. O klasikinės literatūros veikalai racione irgi vaidina nemenką vaidmenį. Šias knygas prilyginčiau kaloringam, tačiau labai kokybiškam maistui – praturtintam vitaminų ir mineralų. Dažnai jis būna sunkiai virškinamas, tačiau be galo naudingas. Informacijos „saldumynais“, užkemšančiais pilvą, bet mažaverčiais, geriau pernelyg dažnai nesilepinti.

Dabar – jūsų pasirinkimas…

Jeigu kada nors turėjai mintį, kad būtų vertinga perskaityti nors dalį svarbių veikalų, lėmusių žmonijos istoriją, arba norėjai daugiau sužinoti, praplėsti akiratį, suprasti, kaip žmonės mąstė ir gyveno praeityje ar tiesiog ištrūkti iš kasdienybės, labai rekomenduoju pradėti skaityti klasikinę literatūrą. Tai ne vien tik romanai – tai tikros istorijos, legendos ir mitai, senos ir naujos idėjos. Herodoto Antikos istorija, graikų ir romėnų legendos, senovės išminčių veikalai, Biblijos pasakos ir tikrovė, viduramžių vienuolių įsimylėjėlių susirašinėjimas, Renesanso žmonių juokeliai, Apšvietos veikėjų ryžtingumas, tarpusavio neapykanta ir konkurencija, idėjinių komunistų nepalaužiama valia, XX amžiaus pesimizmas… Šitai ir dar daugiau yra klasikinėje literatūroje – senoje ar naujoje. Savo kelionę galite pradėti nuo praktiškai bet kurio taško. Jeigu turi pakankamai smalsumo ir žingeidumo bei užsibrėžei tikslą perskaityti nemažai klasikos, tai bus ilga kelionė. Ilga, nelengva, tačiau tokia, kurios niekada nesigailėsi…

* * *

Kelionė po klasiką: nuo ko pradėti, kur keliauti toliau?

Planuoju sudaryti keletą knygų sąrašiukų pagal tematiką. O kol kas, jeigu domina konkrečios temos ar knygų pobūdis, turiu šiek tiek rekomendacijų (ne vien klasikos):


Post scriptum

Apytiksliai nurodysiu savo kelią. Kelionę pradėjau nuo romanų. Nuo mokslinės fantastikos perėjau prie klasikos. Po kurio laiko pabodo tie patys XIX ir XX amžiai, užsinorėjo egzotikos – grįžti atgal į Antikos laikus. Perskaičiau keletą istorinių romanų. Vėliau susižavėjau Apšvietos veikėjais, Volteru, Didro, Ruso. Atsitiktinai paskaitęs Senekos, griebiausi Platono. Ėmiausi ir kitos klasikos – ir XIX-XX amžių romanų, ir Renesanso knygų. Visai neblogos buvo ir kai kurios lietuvių knygos – jas skaičiau, norėdamas geriau išlaikyti kalbos ir literatūros egzaminą. Patiko ir rusų literatūros klasika. Įveikiau šiek tiek Biblijos, turiu nediduką įvairių laikotarpių knygų sąrašą, kurias planuoju perskaityti. Visas praleistas laikas atsipirko su kaupu.

Viena iš šio tinklaraščio atsiradimo priežasčių ir buvo noras pasidalyti su kitais savo patirtimi ir įspūdžiais skaitant klasiką. Esu radęs tikrai neblogų knygų, kurios nepelnytai užmirštos ir dulka bibliotekų lentynose ar net išmetamos. Kita vertus, ir didžiulį autoritetą turinčios knygos nelabai beskaitomos, mažai kas dalijasi savo atsiliepimais, ypač lietuviškoje internetinėje erdvėje. Kad ištaisyčiau šį informacijos nepriteklių ir galbūt nušviesčiau kai kuriuos dalykus kitu kampu, ateityje parašysiu daugiau įrašų apie knygas. Tikiu, kad laikui bėgant juos kas nors ras ir nenusivils.


Įrašų serija apie skaitymą ir kelionę po klasiką:

  1. Motyvacija knygose ir gyvenime
  2. Kodėl verta skaityti klasiką?
  3. Skaitymas „dėl kryžiuko“?
  4. Kaip pamėgti skaityti
  5. Skaitymo privalumai

Įrašų serija apie patikusias knygas ir pasiūlymai:

Apie knygų storėjimą

Knygų storėjimas puikiai aprašytas tinklaraštyje „Skaitome knygas“.

Ačiū Pexels.com (Wendy van Zyl) už viršelio paveiksliuką.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s