Motyvacija knygose ir gyvenime

Prieš akis daug laisvo laiko. Planų daug: norisi pasimokyt įvairių kalbų, tęst pradėtus projektus, skaityt jau įpusėtas ir dar nepradėtas knygas. Bet niekaip neišeina susikaupt ir nuveikt kažką naudingo. Kaip pradėt nors vieną veiklą, pajudėt iš mirties taško?

Su susikaupimo ir motyvacijos problemomis susidūrė ir susiduria turbūt kiekvienas žmogus nuo pat akmens amžiaus. Galbūt nereikėtų stebėtis, kad pradėtus darbus labai sunkiai sekėsi tęsti ir Leonardui da Vinčiui. Michael White knygoje „Leonardas da Vinčis. Pirmasis mokslininkas“ rašoma, kaip genialusis Renesanso žmogus negalėjo prisiversti užbaigti savo tapybos darbų. Jeigu gerai prisimenu, buvo net ir laiško ištrauka, kur Leonardas skundžiasi savo, kaip dabar pavadintume, motyvacijos stoka.

Kita vertus, knygose aprašyti ir išties įkvepiantys žmonės. Stefano Cveigo knygoje „Žmonijos žvaigždžių valandose“ aprašytos dvylika svarbių istorijos akimirksnių. Vienoje iš miniatūrų trumpai pavaizduojamas Lenino gyvenimas Šveicarijoje ir staigus dingimas – slapta kelionė traukiniu į Rusiją, tapsianti lemtinga Rusijos ir viso pasaulio istorijai. Leninas, panašu, buvo geležinės valios žmogus. Istorija pasakojama iš miestelio (o gal miesto – neprisimenu, kurio) bibliotekininko pozicijos. Būsimasis proletariato vadas ateidavo į biblioteką kiekvieną dieną lygiai devintą ir išeidavo lygiai šeštą, neskaitant pietų pertraukos. Minėtas bibliotekininkas vieną dieną nusistebėjo, kodėl neatėjo kasdien matomas punktualus žmogus…

Mane visada įkvėpė autodidaktai ir tokie genijai, kaip da Vinčis. Jų yra ir grožinėje literatūroje. Stendalio romane „Raudona ir juoda“ vienas toks autodidaktas skaito visas bibliotekos knygas iš eilės. Pagal abėcėlę! Deja, vėliau paaiškėja, kad tai ištvirkėlis.

Stefano Cveigo novelėje „Mendelis knygius“ (vok. Buchmendel, 1929) aprašytas enciklopedinės atminties bibliofilas, visiškai įsitraukęs į knygų pasaulį. „Gliuko“ kavinėje Vienoje jis turėjo atskirą staliuką, kur ieškantys ir kolekcionuojantys knygas nuolatos ateidavo pasiteirauti – Mendelis visada prisimindavo ir patardavo, arba parduodavo knygų. Knygius kiekvieną dieną įžengdavo į kavinę lygiai 8:30 ir gyveno knygose. Net nepastebėjo, kai atėjo Pirmasis pasaulinis karas. Už susirašinėjimą į Prancūziją jį suėmė ir ištrėmė į koncentracijos stovyklą. Po dvejų metų Mendelis grįžo neatpažįstamas – sunkiai ką nors beprisiminė, beveik negalėjo skaityti. Klientų nebeliko, o naujasis kavinės savininkas jį išvijo į gatvę.

Gyvenimą iššvaisčiusio žmogaus portretą įdomiai nutapė Antanas Ramonas novelėje „Vilniaus Jorikas“. Tai – XIX a. pirmos pusės Vilniaus kvailelis Jonelis Kristalevičius – Jorikas. Aukšta, liesa žmogysta taukuotu fraku, sulopytomis kelnėmis, sulamdytu kaip trirublinė asignacija cilindru. Kūrė eiles, krėtė pokštus, linksmino ponus, buvo mielai visur priimamas.

Nepyko, kai iš jo šaipėsi, bet atkakliai saugojo tris dalykus: savo praeitį, apie kurią niekas nieko nežinojo, poeto garbę ir rudąjį cilindrą, kurio nebūtų išmainęs į aukso maišą.

Dalino kiekvienam sutiktam eiles, žarstė epigramas ir nebojo nei savo magnato, nei žydro žandaro munduro.

Tačiau kartą prie Aušros vartų griuvo į purvyną ir klūpėdamas kreipėsi į dievą:

Viešpatie, štai aš, nevertas tarnas tavo, leidžiu vėjais man šioje žemėje dovanotas dienas… Aš valkata ir pajacas, juodesnis nei purvas, kuriame klūpau… Paniekinau man duotą protą ir talentą… Neatnešiau naudos nei tėvynei, nei artimui… Turėjau, bet nevertinau… Davei man, bet išmečiau… 

Mirė valkatos mirtimi – susirgo plaučių uždegimu ir numirė. Tai buvo „<…> bajoras be herbo ir dvaro“. Jeigu dažnai švaistote laiką, ši novelė tikrai privers susimąstyti. Taip susimąstydavo ir pats autorius – štai paskutinis novelės sakinys:

Kartais naktį, eidamas senamiesčio gatve, prisimenu Vilniaus kvailelį ir dingteli širdin – Viešpatie, aš leidžiu vėjais man šioje žemėje dovanotas dienas, kurių liko nedaug.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s