Visuomenė be skurdo, nusikaltimų, karų ir nelygybės – jau sena žmonijos svajonė. Jau šimtą metų skaičiuojantis futuristas Žakas Fresko (Jacque Fresco, g. 1916) kone visą gyvenimą kūrė viziją, kaip sukurti tokį pasaulį. Iš šio pramonės inžinieriumi dirbusio žmogaus idėjų kilo vadinamasis Venus projektas (The Venus Project). Tai judėjimas, kuris siekia parodyti, kaip atsisakius prietarų, išankstinių nuostatų, rinkos ekonomikos, darniai vystant miestus, tikslingai naudojant ir skirstant išteklius galima žymiai patobulinti savo ir visos planetos gyvenimą.
Pasaulis yra turtingas savo ištekliais, tik reikia gerai juos panaudoti, kad išnyktų skurdas, badas, nusikaltimai ir kitos problemos – maždaug taip galima perfrazuoti Žako Fresko mintis. Jis jau nuo 1975-ųjų su Roksana Medous (Roxanne Meadows) skleidžia tokias idėjas, kuria filmus, daro modelius.
Ateities miestas
Štai kaip galėtų atrodyti ateities miestas. Jis turėtų žiedinį planą: svarbiausios mokslo institucijos – pačiame centre, toliau – daugiabučiai, parkai su nuosavais namais, už jų auginama žemės ūkio produkcija.
Teigiama, kad naujus miestus statyti yra pigiau negu atnaujinti ir išlaikyti senus, nes būtų suvienodinti statybiniai elementai, pastatų dalys būtų pagaminamos automatizuotose gamyklose ir sumontuojamos statybos aikštelėje arba tiesiog išliejamos iš betono vietoje. Naudojant vienodas statybos technologijas ir suprojektavus įvairius pastatus, jų kvartalus, galima užstatyti ištisas miestų dalis be didelių statybų ir projektavimo išlaidų.
Vis dėlto…
Žinoma, Venus projekto vizija apima ne vien tik techninę pusę – reikėtų ir pokyčio visuomenėje. Kitu atveju ateities miestuose, nors ir ganėtinai pažangiuose techniškai, būtų tos pačios problemos – skurdas, nusikalstamumas ir panašiai.
Be miestų išplanavimo, jų statybos, siūlomi dar ir plaukiojančių, povandeninių miestų ir transporto modeliai.
Štai kaip viskas galėtų atrodyti, jeigu pasaulio žmonės susivienytų ir išnaudotų mokslo potencialą. Kol kas panašiausias į Veneros projekto modelius dalykas yra Masdaro miestas, šiuo metu statomas Abu Dabyje, JAE. Apie jį galite pasiskaityti ankstesniame įraše.
***
Papildymas (2016-08-03): praėjus šešeriems metams, Veneros projektas gerokai išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Jau yra daugybė į lietuvių kalbą išverstų pokalbių su Žaku Fresko YouTube svetainėje. Išleisti ir nauji dokumentiniai filmai, pavyzdžiui, Rojus ar nebūtis (Paradise or Oblivion). Naujausias – Mūsų pasirinkimas (The Choice ir Ours):
Viskas gražu, bet… grįžkime į realybę. Reikia gerinti esamus Lietuvos miestus – jų juk nestatysime nuo nulio. Tačiau kaip tą padaryti? Būtent šitiems klausimams ir skirtas mano tinklaraštis. Čia rašau apie miestus, transportą, architektūrą. Kviečiu paskaityti kitus straipsnelius, kuriuose dažnai siūlau konkrečius sprendimus.
- Pakeliui į automobilinę vergovę
- 20 darbų, kurie kardinaliai pagerintų Vilniaus transportą
- Viešojo transporto bėdos: kaip spręsti?
- Vilnius – pažemintų pėsčiųjų sostinė
- Didmiesčio problema Nr.1 – kamščiai
- Daugiau apie miestų transportą
- Stočių katalogas – apie stotis.
- „Beveik realybė“ – projektai, kurie vos vos nevirto realybe!
- Nebūk zombis! – nuorodos
100 minčių 
Kažkada, jaunas būdamas, įsivaizdavau panašius miestus (fantastinės literatūros įtaka). Bet matant, kokie žmonės destruktyvūs, nemanau kad tokių dalykų sulauksim šiame šimtmetyje. Nebent turtingiesiems, nemąstant apie išteklius
Bet kuriuo atveju dėkui už įdomų blogą autoriui – daug gerų minčių.
PatinkaPatinka
Gal nebūtinai destruktyvūs, o tiesiog savanaudiški.
Po kurio laiko supratau, kad geriau bandyt tobulint tai, kas jau yra. Nes jeigu dabartinės situacijos negalim pakankamai pagerint, tai ką jau kalbėti apie kažką radikaliai skirtingo. Dabar laikausi Voltero požiūrio, kad reikia „darbuotis savo sode“.
P. S. Ačiū už komentarą!
PatinkaPatinka
Neom mieste sako jog būtų automatizuotos paslaugos 100 procentų.
Na gal kažko panašaus sulauksim šį šimtmeti.
O taip tai venus projekto etapų vystymui praktiškai, reikia pinigų. Ir viskas. (Kalbu apie prototipini miestą)
O tada kai jau yra pavyzdys prieš akis, turėtų daug daug daugiau žmonių patikėti.
Nu nes dabar nematę negali įsivaizduoti. Net ir papasakojus sunkiai nori tikėti… Kad galima gyventi kitaip. Tai yra kad galima gyventi be išnaudotojų ir išnaudojamųjų. (Esant šioms dviem stovyklom, neišvengiamai kyla įvairios problemos.)
Išnaudotojai gerai liaudies mase patvarko (bukina/durnina) 😀
PatinkaPatinka
Neišvengiamai vieni žmonės turės daugiau galios/valdžios/sprendimų galios, o kiti mažiau. Net jeigu kažkokiu būdu įmanoma užtikrinti visiems bazinį apsirūpinimą, kad nebūtų skurdo, gãlios klausimas išlieka. Jeigu viską valdys kompiuteriai, tai viską nulems tas, kas tuos kompiuterius suprogramuos.
Ar įmanoma, kad kiekvienas žmogus turėtų daug valdžios? Vargiai – juk egzistuoja vaikai, protiškai neįgalūs, sociopatai ir panašiai. Ar įmanoma, kad nė vienas žmogus neturėtų jokių galių, o viską valdytų kompiuteris? Vargiai – kaip minėjau, kyla klausimas, kas nustato tam kompiuteriui taisykles, ir šiaip, juk tai būtų diktatūra.
Esminė bėda – kiekvienas žmogus yra skirtingas, su savo skirtingomis patirtimis, nuomonėmis ir įsivaizdavimais. Štai dabar egzistuoja antivakseriai. Ar galima teikti, kad ateityje kaip nors sutvarkius švietimą antivakseriai išnyks? Gal jų skaičius tik sumažėtų, bet visiškas antivakserių išnykimas turbūt neįmanomas. Jeigu tolimoje ateityje skiepai kada nors taps neaktualūs, tada antivakserių vietą užims kiti priešininkai (pvz. bioinžinerijos priešininkai).
Vis dėlto manau, kad Venus projektas yra šiokia tokia mąstymo treniruotė, leidžianti kvestionuoti dalykus, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus. Šioks toks išsilaisvinimas iš mąstymo šablonų yra gerai. Tačiau tikėti tokio projekto įgyvendinimu gali tik labai naivūs žmonės (prisipažįstu, ir pats toks paauglystėje buvau).
P.S. ačiū už komentarą.
PatinkaPatinka